Şunu aradınız:: pestilentia (Latince - Litvanca)

et percutiam habitatores civitatis huius homines et bestiae pestilentia magna morientu
ir ištiksiu šito miesto žmones bei gyvulius. jie mirs nuo didelio maro’.

feriam igitur eos pestilentia atque consumam te autem faciam principem super gentem magnam et fortiorem quam haec es
aš juos bausiu maru ir sunaikinsiu, o iš tavęs padarysiu didesnę ir galingesnę tautą už šitą”.

et relinquam ex eis viros paucos a gladio et fame et pestilentia ut narrent omnia scelera eorum in gentibus ad quas ingredientur et scient quia ego dominu
bet aš išsaugosiu mažą likutį nuo kardo, bado ir maro. jie pasakos apie savo bjaurystes tautoms, kuriose bus ištremti, ir jie žinos, kad aš esu viešpats’ ”.

et inmittam in vos famem et bestias pessimas usque ad internicionem et pestilentia et sanguis transibunt per te et gladium inducam super te ego dominus locutus su
aš užleisiu badą ir laukinius žvėris, kurie naikins tave. maras ir kardas eis per tave”.

et persequar eos in gladio in fame et in pestilentia et dabo eos in vexationem universis regnis terrae in maledictionem et in stuporem et in sibilum et in obprobrium cunctis gentibus ad quas ego eieci eo
aš juos persekiosiu kardu, badu ir maru ir juos padarysiu siaubu visoms žemės karalystėms, prakeikimu, pasibaisėjimu, pašaipa ir pajuoka visose tautose, į kurias juos išvariau,

cumque venisset gad ad david nuntiavit ei dicens aut septem annis veniet tibi fames in terra tua aut tribus mensibus fugies adversarios tuos et illi persequentur aut certe tribus diebus erit pestilentia in terra tua nunc ergo delibera et vide quem respondeam ei qui me misit sermone
gadas atėjo pas dovydą, pasakė jam visa tai ir klausė: “ar nori, kad septyni bado metai būtų tavo krašte, ar kad tris mėnesius turėtum bėgti nuo savo priešų, ar kad tris dienas maras siaustų krašte? dabar apsigalvok ir nuspręsk, ką turiu atsakyti mane siuntusiam”.