Şunu aradınız:: velut (Latince - Litvanca)

et aspiciens ait video homines velut arbores ambulante
Šis apsižvalgęs tarė: “regiu žmones. lyg kokius medžius matau juos vaikščiojančius”.

scribam ei multiplices leges meas quae velut alienae conputatae sun
aš surašiau jam didžius dalykus savo įstatyme, bet jis palaikė juos svetimais.

interrupit petram in heremo et adaquavit eos velut in abysso mult
tu savo ranka išpirkai savo tautą, jokūbo ir juozapo vaikus.

ossa eius velut fistulae aeris cartilago illius quasi lamminae ferrea
paslėpk juos visus dulkėse ir nuvesk į mirties tamsą.

cum fueritis velut quercus defluentibus foliis et velut hortus absque aqu
jūs būsite kaip ąžuolas suvytusiais lapais, kaip sodas be vandens.

amen dico vobis quisque non receperit regnum dei velut parvulus non intrabit in illu
iš tiesų sakau jums: kas nepriims dievo karalystės kaip mažas vaikas,­niekaip neįeis į ją”.

velut aspectum arcus cum fuerit in nube in die pluviae hic erat aspectus splendoris per gyru
lyg lankas, kuris pasirodo debesyse lyjant, jį supo spindėjimas. tai buvo viešpaties šlovės pasirodymas. pamatęs tai, kritau veidu žemėn ir išgirdau balsą.

et congregabuntur spolia vestra sicut colligitur brucus velut cum fossae plenae fuerint de e
jų grobis sunyks lyg skėrių sunaikintas derlius.

iterum dico ne quis me putet insipientem alioquin velut insipientem accipite me ut et ego modicum quid glorie
kartoju: tegu nei vienas nelaiko manęs kvailiu! o jeigu jau laikote, tai pasiklausykite manęs kaip kvailo, kad irgi galėčiau truputį pasigirti.

caput autem eius et capilli erant candidi tamquam lana alba tamquam nix et oculi eius velut flamma igni
jo galva ir plaukai buvo balti kaip balčiausia vilna ar sniegas, jo akys tarsi ugnies liepsna,

donec transfigat sagitta iecur eius velut si avis festinet ad laqueum et nescit quia de periculo animae illius agitu
kol strėlė pervers jo kepenis; kaip paukštis, kuris lekia į spąstus ir nesupranta, kad praras savo gyvybę.

aegyptus fluminis instar ascendet et velut flumina movebuntur fluctus eius et dicet ascendens operiam terram perdam civitatem et habitatores eiu
egiptas kyla kaip potvynis, kaip upės vanduo nerimsta. jis sako: ‘aš pakilsiu, apdengsiu žemę, sunaikinsiu miestus ir jų gyventojus!’

benedicam tibi et multiplicabo semen tuum sicut stellas caeli et velut harenam quae est in litore maris possidebit semen tuum portas inimicorum suoru
aš laiminte tave palaiminsiu ir dauginte padauginsiu tavo palikuonis, kad jų bus kaip žvaigždžių danguje ir kaip smilčių jūros pakrantėje. tavo palikuonys užims savo priešų vartus,

ego eram in civitate ioppe orans et vidi in excessu mentis visionem descendens vas quoddam velut linteum magnum quattuor initiis submitti de caelo et venit usque ad m
“aš kartą meldžiausi jopės mieste ir dvasios pagavoje mačiau regėjimą. kažkoks indas, tarsi didžiulė marška, už keturių kampų leidžiama iš dangaus, nusileido prie manęs.

et vidi quasi speciem electri velut aspectum ignis intrinsecus eius per circuitum a lumbis eius et desuper et a lumbis eius usque deorsum vidi quasi speciem ignis splendentis in circuit
būtybė nuo juosmens aukštyn ir žemyn spindėjo lyg gintaras, lyg ugnies liepsnos,

et corpus eius quasi chrysolitus et facies eius velut species fulgoris et oculi eius ut lampas ardens et brachia eius et quae deorsum usque ad pedes quasi species aeris candentis et vox sermonum eius ut vox multitudini
jo kūnas buvo kaip berilis, veidas­kaip žaibas, akys­kaip fakelai, rankos ir kojos­kaip žėrintis varis, o žodžių garsas­kaip didelės minios triukšmas.