Şunu aradınız:: victimae (Latince - Litvanca)

victimae impiorum abominabiles domino vota iustorum placabili
nedorėlio auka­pasibjaurėjimas viešpačiui, bet teisiųjų maldos jam patinka.

non immolabis super fermento sanguinem victimae meae nec remanebit adeps sollemnitatis meae usque man
neaukok mano aukos kraujo drauge su rauginta duona ir nelaikyk iki ryto mano aukos riebalų.

et offeres totum arietem in incensum super altare oblatio est domini odor suavissimus victimae de
sudeginsi ant aukuro visą aviną; tai yra deginamoji auka, malonus kvapas viešpačiui.

custodi pedem tuum ingrediens domum dei multo enim melior est oboedientia quam stultorum victimae qui nesciunt quid faciant mal
būk atsargus, kai eini į dievo namus, ir būk pasiruošęs klausyti. tai bus geriau negu kvailių auka, kurie net nežino, kad daro pikta.

tribui autem levi non dedit possessionem sed sacrificia et victimae domini dei israhel ipsa est eius hereditas sicut locutus est ill
tik levio giminei mozė nedavė dalies paveldėjimui, nes jų dalis yra viešpats, izraelio dievas, kaip jis sakė.

ponet manum super caput victimae suae quae immolabitur in vestibulo tabernaculi testimonii fundentque filii aaron sanguinem eius per altaris circuitu
uždės ranką ant galvos savo aukai, papjaus ją prieš susitikimo palapinę, o aarono sūnūs šlakstys jos kraują aplinkui aukurą.

si requisierit me pater tuus respondebis ei rogavit me david ut iret celeriter in bethleem civitatem suam quia victimae sollemnes ibi sunt universis contribulibus eiu
jei tavo tėvas pasiges manęs, sakyk: ‘dovydas labai prašė manęs leisti jam eiti į savo miestą betliejų, kur jo visa šeima aukos kasmetinę auką’.

et ait samuhel numquid vult dominus holocausta aut victimas et non potius ut oboediatur voci domini melior est enim oboedientia quam victimae et auscultare magis quam offerre adipem arietu
samuelis atsakė: “argi viešpats labiau vertina deginamąsias aukas ir atnašas, negu paklusnumą viešpaties balsui? paklusti yra geriau negu aukoti ir klausyti yra geriau už avinų taukus.

adducam eos in montem sanctum meum et laetificabo eos in domo orationis meae holocausta eorum et victimae eorum placebunt mihi super altari meo quia domus mea domus orationis vocabitur cunctis populi
atvesiu į savo šventąjį kalną ir pradžiuginsiu savo maldos namuose; jų aukos ir deginamosios aukos bus mėgiamos ant mano aukuro, nes mano namai bus vadinami maldos namais visoms tautoms”.

praecepit quoque rex ahaz uriae sacerdoti dicens super altare maius offer holocaustum matutinum et sacrificium vespertinum et holocaustum regis et sacrificium eius et holocaustum universi populi terrae et sacrificia eorum et libamina eorum et omnem sanguinem holocausti et universum sanguinem victimae super illud effundes altare vero aeneum erit paratum ad voluntatem mea
karalius ahazas įsakė kunigui Ūrijai: “ant naujojo aukuro aukok deginamąją auką rytą ir duonos auką vakare, karaliaus deginamąją bei duonos auką ir krašto gyventojų deginamąsias, duonos ir geriamąsias aukas, o aukų kraują šlakstyk ant jo. varinį aukurą palik mano nuožiūrai”.