Şunu aradınız:: standartizｮcijas (Letonca - Litvanca)

paþvaldﾅbu iestｮdes iepazﾅstinｮtas ar standartizｮcijas izmaksｮm un ieguvumiem.
vietos vald™ios institucijヱ atstovai buvo supa-™indinti su standartizacijos iþlaidomis ir teikiama nauda.

etsi ir eiropas standartizｮcijas instance, kura specializｺjas tieþi telekomunikｮcijas jomｮ.
nepaisant savo ﾆkヰrimo is-torijos, etsi yra nepriklausoma organizacija, valdoma jos paｲios nariヱ.

‡ tas, cik neatkarﾅga standartizｮcijas iestｮde ir no valsts struk-tヰrｮm.
› standartizacijos organizacijos priklausomybｹs nuo valstybｹs institucijヱ laipsnis.

direktﾅvas pants eiropas kopienai dod iespｺju pilnvei-dot standartizｮcijas darbu eiropas lﾅmenﾅ.
tai yra neatskiriama europos standartizacijos organizacijヱ darbo reglamentヱ da-lis, todｹl þi nuostata ﾆtvirtinta direktyvoje 98/34/eb.

10) ƒ v a l s t s standartizｮcijas iestｮde• › ii pielikumｮ minｺtｮ iestｮde
10) ¶nacionalinｹ standartizacijos institucijaƒ yra ii priede nurody-ta institucija.

tas ir tｮpｺc, ka nacionｮlie standartizｮcijas procesi telekomunikｮciju jomｮ ir ｮrkｮrtﾅgi iero-be™oti.
› pateikti savo nuomonｼ dｹl naujヱ standartヱ iniciatyvヱ, susi-jusiヱ su jヱ veiklos sektoriumi;

pirms telekomunikｮciju standartizｮcijas procesi tika izstrｮdｮti eiropas lﾅmenﾅ, telekomunikｮcijas sektoru gandrﾅz pilnﾅbｮ regulｺja valstiskｮ lﾅmenﾅ.
iki telekomunikacijヱ standartizacijos europos sｯjungos lygmeniu prad™ios telekomunikacijヱ sektorius buvo beveik be iþimties reguliuojamas nacionaliniヱ teisｹs normヱ.

ja notiek konsultｮcijas ar visiem sociｮlekonomiskajiem operatoriem, tad valsts standartizｮcijas iestｮdes var pｮrliecinｮties, ka par tekstu valda vienprｮtﾅba.
Þio formaliai ﾆtvirtinto konsultavimosi su visais socialinｹs ir ekono-minｹs veiklos vykdytojais metu nacionalinｹs standartizacijos institucijos gali ﾆsitikinti, kad dｹl teksto pasiektas visiþkas kon-sensusas.

valstu standartizｮcijas iestｮ™u standartu programmas tiek no-sヰtﾅtas eiropas komisijai, ja ek to pieprasa.
nacionaliniヱ standartizacijos institucijヱ standartヱ programos papraþius yra siunｲiamos europos komisijai.

cenelec ir eiropas standartizｮcijas instance elektrotehniskajｮ jomｮ, to izveidoja tikai 1972. gada 13. decembrﾅ, lai arﾅ standar-
remiantis bendradarbiavimo sutartimi su tarptautine standar-tizacijos organizacija (iso), vadinamuoju vienos susitarimu, eu-ropos ir tarptautiniai standartai gali bヰti rengiami bendrai tam,

toties attiecﾅgajｮm iestｮdｺm joprojｮm ir obligｮti jｮies-niedz savas standartizｮcijas programmas vai to sastｮvdaﾌas, ja vien eiropas komisija to pieprasa.
komisija, persiヱsdama þiｯ informacijｯ valstybｹms narｹms, vei-kia kaip informacijos sklaidos centras.

ja komisija vｺlas standartizｮcijas iestｮdｺm iesniegt mandｮtu, tai vispirms jｮpｮrliecinｮs, ka politiskｮ lﾅmenﾅ to atbalsta nepie-cieþamais skaits dalﾅbvalstu.
valstybｹs narｹs ir komisija tarpusavyje suderino þios ﾆstaigos darbｯ reglamentuojanｲias taisykles, kadangi direktyva nustato, kad komitetas parengia savo darbo tvarkos taisykles.

› starptautisks standarts › standarts, ko pieﾐｺmusi starptautiska standartizｮcijas organizｮcija un kas darﾅts pieejams plaþai sa-biedrﾅbai;
› europos standartas › europos standartizacijos institucijos pri-imtas ir visuomenei prieinamas standartas, arba

komisijas 1995. gada 30. oktobra paziﾐojums padomei un eiropas parlamentam par paplaþinｮtu standartizｮcijas izmantoþanu ko-pienas politikｮ, com(95) 412 galﾅgais.
1995 m. spalio 30 d. komisijos komunikatas tarybai ir europos parlamentui apie platesnﾆ standartizacijos naudojimｯ bendrijos politikoje, kom(95) 412 galutinis.

1 pluatｮcijas nolヰkos novｺrþanu2
1 planｯ, tarp jヱ praneþimｯ dｹl prekybos moterimis ir mergaitｹmis seksualinio iþnaudojimo tikslais2, praneþimｯ dｹl kovos su vaikヱ sekso turizmu3, rengiamｯ rekomendacijヱ valstybｹms narｹms pro- jektｯ, çaliｯjｯ knygｯ dｹl naujo pobヰd™io audiovizualiniヱ paslaugヱ, pavyzd™iui, teikiamヱ internetu, taip pat praneþimｯ dｹl internete skelbiamos ™alingo ir neteisｹto turinio informacijos4