Şunu aradınız:: pikaunga (Maori - Litvanca)

he ngawari hoki taku ioka, he mama taku pikaunga
nes mano jungas švelnus ir mano našta lengva”.

ko nga taitama kei te waha i te huri, hinga ana nga tamariki i te pikaunga wahie
jauni vyrai verčiami girnomis malti, vaikai klumpa po sunkiomis naštomis.

i tangohia mai e ahau tona pokohiwi i te pikaunga: whakarerea ake e ona ringa te kete
“aš pašalinau tavo naštą nuo pečių, tavo rankoms nebereikia nešioti pintinės.

kua taupokina iho hoki toku matenga e oku kino: ano he pikaunga taimaha e pehi rawa ana i ahau
mano kaltės iškilo virš mano galvos; lyg sunki našta jos pasidarė man per sunkios.

ki te nui ou whakaaro, mou ano ou whakaaro nui; ki te whakahi koe, mau anake tau pikaunga
jei esi išmintingas, esi išmintingas pats sau; jei niekintojas, pats ir nukentėsi.

na i taua ra ka makere atu tana pikaunga i tou pokohiwi, me tana ioka i tou kaki, a ka kore noa iho ano hoki te ioka i te whakawahinga
tą dieną jų našta bus pašalinta nuo tavo pečių ir jungas nuo tavo kaklo, ir patepimas sudaužys jungą.

na tukua ana e rawiri tana pikaunga ki te ringa o te kaitiaki o nga pikaunga, a rere ana ki te taua, ka tae, ka oha ki ona tuakana
dovydas, palikęs daiktus pas kariuomenės mantos sargą, nubėgo į kautynių lauką ir pasveikino savo brolius.

kia taimaha a matou kau i nga pikaunga; kia kahore he pakarutanga mai ki roto, he whatinga atu hoki ki waho, a kia kahore he aue i o matou huarahi
tegu mūsų jaučiai būna stiprūs darbe, tenebūna jie pagrobti ar nuklydę, tegu mūsų gatvėse nesigirdi skundų.

kia whakapaingia te ariki, e whakawaha nei i ta tatou pikaunga i tenei ra, i tenei ra, te atua o to tatou whakaoranga. (hera
tebūna šlovinamas viešpats kasdien! jis naštas mūsų neša, jis mūsų išgelbėjimo dievas.

ae ra, ahakoa utu noa ratou i roto i nga iwi, ka kohikohia ano ratou e ahau ianei; a ka timata ratou te iti haere, i te pikaunga a te kingi o nga rangatira
nors jie samdo svetimšalius, tačiau aš juos greitai išsklaidysiu, jie nebeturės nei karaliaus, nei kunigaikščių.

na, ko te poropiti, ko te tohunga, ko te iwi ranei, e mea ana, ko te pikaunga a ihowa, ka whiua e ahau taua tangata, ratou ko tona whare
bet jei pranašas, kunigas ar kitas žmogus sakytų: ‘viešpaties našta’,­tai aš nubausiu jį ir jo namus.

mo te ahiriana kia whati i ahau ki toku whenua, kia takatakahia ki runga ki oku maunga: ko reira tana ioka marere ai i runga i a ratou; a ka marere tana pikaunga i runga i o ratou pokohiwi
aš sutraiškysiu asirus savo žemėje ir sumindžiosiu juos kalnuose. jų jungas bus pašalintas ir jų našta nuimta nuo izraelio pečių.

na ko tana meatanga, aue, te mate mo koutou hoki, e nga kaiwhakaako o te ture! e whakawaha ana hoki koutou i nga tangata ki nga kawenga taimaha rawa hei pikaunga, a e kore tetahi o o koutou matihao e pa atu ki aua kawenga
jis atsakė: “vargas ir jums, Įstatymo mokytojai! jūs kraunate žmonėms nepakeliamas naštas, o patys tų naštų nė vienu pirštu nepajudinate.

a i mea ia ki nga riwaiti, ki nga kaiwhakaako o iharaira katoa, ara ki te hunga i tapu ki a ihowa, whakatakotoria te aaka tapu ki te whare i hanga e horomona tama a rawiri, kingi o iharaira: a kore ake e tau he pikaunga ki runga ki o koutou pokoh iwi; me mahi koutou aianei ki a ihowa, ki to koutou atua, ki tana iwi ano, ki a iharaira
jis sakė levitams, kurie mokė izraelitus ir buvo pasišventę viešpačiui: “Įneškite šventąją skrynią į namus, kuriuos pastatė dovydo sūnus saliamonas, izraelio karalius; jums nebereikia jos nešioti ant pečių. tarnaukite viešpačiui, savo dievui, ir jo tautai izraeliui.