Şunu aradınız:: kaldeernes (Norveççe - Litvanca)

skrik lyder fra babel, det er stor ødeleggelse i kaldeernes land.
Šauksmas kyla iš babilono, baisus sunaikinimas chaldėjos krašte,

og da kaldeernes hær hadde draget bort fra jerusalem for faraos hærs skyld,
kai chaldėjų kariuomenė, išsigandusi egipto kariuomenės, pasitraukė nuo jeruzalės,

og drepte menn skal falle i kaldeernes land, og gjennemborede menn på dets gater.
Žuvusieji ir sunkiai sužeisti chaldėjų krašte gulės gatvėse.

dette er det ord herren talte om babel, om kaldeernes land, ved profeten jeremias.
viešpats kalbėjo pranašui jeremijui apie babiloną ir chaldėjų kraštą:

det var du, herre gud, som utvalgte abram og førte ham ut fra kaldeernes ur og gav ham navnet abraham.
tu, viešpatie, esi dievas, kuris išsirinkai abramą, jį išvedei iš chaldėjų Ūro ir davei jam abraomo vardą.

og med babel, rikenes smykke, kaldeernes stolte pryd, skal det gå som da gud omstyrtet sodoma og gomorra.
babilonas, karalysčių šlovė, chaldėjų pasididžiavimas, taps kaip sodoma ir gomora, kai viešpats jas sunaikino.

da kom herrens ord til presten esekiel, busis sønn, i kaldeernes land ved elven kebar, og herrens hånd kom der over ham.
viešpats kalbėjo kunigui ezechieliui, buzio sūnui, chaldėjų krašte prie kebaro upės. viešpaties ranka buvo ten ant jo.

derfor sier herren så: se, jeg gir denne by i kaldeernes hånd og i babels konge nebukadnesars hånd, og han skal innta den.
aš atiduosiu šitą miestą į chaldėjų ir babilono karaliaus nebukadnecaro rankas.

og det skal kjøpes marker i dette land om hvilket i sier: det er en ørken, uten mennesker og dyr, det er gitt i kaldeernes hånd.
jie vėl pirks žemę šioje šalyje, apie kurią sakoma: ‘ji dykuma be žmonių ir gyvulių, ji atiduota į chaldėjų rankas’.

herren har åpnet sitt rustkammer og tatt frem sin vredes våben; for herren, israels gud, hærskarenes gud, har et arbeid fore i kaldeernes land.
viešpats atidarė savo ginklų sandėlį ir ištraukė savo rūstybės ginklus, nes tai yra viešpaties, kareivijų dievo, darbas chaldėjų krašte.

og gedalja gav dem og deres menn sin ed og sa til dem: vær ikke redd kaldeernes menn, bli i landet og tjen kongen i babel! så skal det gå eder vel.
gedalijas prisiekė jiems: “nebijokite chaldėjų tarnų, gyvenkite krašte, tarnaukite babilono karaliui ir bus jums gerai”.

om i så slo hele kaldeernes hær som strider mot eder, og det bare blev nogen hårdt sårede tilbake iblandt dem, så skulde disse stå op, hver i sitt telt, og brenne denne by op med ild.
jei jūs chaldėjų kariuomenę, prieš jus kariaujančią, taip sumuštumėte, jog liktų tik sužeistieji, tai jie, pakilę iš savo palapinių, sudegintų šitą miestą!’ ”

unge gutter som var uten lyte og fagre å se til, og med evne til å tilegne sig all slags visdom og vinne kunnskap og bli kyndige i videnskap, og som var dyktige til å tjene i kongens palass, og at de skulde oplæres i kaldeernes skrift og tungemål.
jaunuolius be jokios ydos, gražius, galinčius mokytis visokios išminties, suprantančius, protingus ir sugebančius tarnauti karaliaus rūmuose, ir juos išmokyti chaldėjų raštų ir kalbos.

stig ned og sett dig i støvet, du jomfru, babels datter! sett dig på jorden uten trone, du kaldeernes datter! for de skal ikke mere kalle dig den fine og kjælne.
“nuženk ir sėskis dulkėse, mergele, babilono dukra! Čia nėra sosto, todėl sėskis ant žemės, chaldėjų dukra! tavęs nebevadins švelnia ar gražuole.

se, kaldeernes land, dette folk som fordum ikke var til, de hvis land assur har gjort til bolig for ørkenens dyr, de reiser sine beleiringstårn, omstyrter dets* palasser og gjør det til en grushaug. / {* tyrus'.}
Štai chaldėjų šalis. Šitos tautos anksčiau nebuvo, asirai įkūrė ją dykumos gyventojams. jie stato savo bokštus, griauna jo rūmus, paverčia jį griuvėsiais.