Sie suchten nach: nostris (Latein - Litauisch)

peccavimus cum patribus nostris iniuste egimus iniquitatem fecimu
jūs, jo tarno abraomo palikuonys, jokūbo vaikai, jo išrinktieji.

salutem ex inimicis nostris et de manu omnium qui oderunt no
jog mus išgelbės nuo priešų ir iš rankos tų, kurie mūsų nekenčia,

verba iniquorum praevaluerunt super nos et impietatibus nostris tu propitiaberi
kad iš pasalų galėtų šauti į nekaltąjį. jie šauna netikėtai ir nebijo.

ad faciendam misericordiam cum patribus nostris et memorari testamenti sui sanct
tuo parodydamas mūsų protėviams gailestingumą ir atsimindamas savo šventąją sandorą,

in animabus nostris adferebamus panem nobis a facie gladii in desert
bijodami kardo dykumoje, mes parsigabenome duonos.

et laboramus operantes manibus nostris maledicimur et benedicimus persecutionem patimur et sustinemu
ir vargstame, darbuodamiesi savo rankomis. keikiami­laiminame, persekiojami­kenčiame,

et dixerunt ad eum sede et lege haec in auribus nostris et legit baruch in auribus eoru
jie tarė jam: “sėskis ir skaityk mums”. baruchas skaitė, jiems girdint.

domine nobis confusio faciei regibus nostris principibus nostris et patribus nostris qui peccaverun
viešpatie, mums, mūsų karaliams, kunigaikščiams ir mūsų tėvams gėda, nes mes nusidėjome tau.

et abierunt quidam ex nostris ad monumentum et ita invenerunt sicut mulieres dixerunt ipsum vero non viderun
kai kurie iš mūsiškių buvo nuėję prie kapo ir rado viską, kaip moterys sakė, bet jo paties nematė”.

at illi prope accedentes dixerunt caulas ovium fabricabimus et stabula iumentorum parvulis quoque nostris urbes munita
jie, prisiartinę prie mozės, tarė: “pastatysime tvartus galvijams, taip pat mūsų vaikams miestus;

abscondita domino deo nostro quae manifesta sunt nobis et filiis nostris usque in aeternum ut faciamus universa legis huiu
kas paslėpta, priklauso viešpačiui, mūsų dievui, o kas apreikšta­mums ir mūsų vaikams, kad per amžius vykdytume visus šito įstatymo žodžius”.

adiuva nos deus salutaris noster propter gloriam nominis tui domine libera nos et propitius esto peccatis nostris propter nomen tuu
efraimai, ginkluoti lankais, pabėgo iš mūšio kautynių dieną.

audi nos domine princeps dei es apud nos in electis sepulchris nostris sepeli mortuum tuum nullusque prohibere te poterit quin in monumento eius sepelias mortuum tuu
“paklausyk mūsų, viešpatie! tu esi dievo kunigaikštis tarp mūsų. laidok savo mirusiąją geriausiame mūsų kape! nė vienas iš mūsų tau neatsakys kapo, kad galėtum palaidoti mirusiąją”.

cui respondit mulier si dominus nos vellet occidere de manibus nostris holocaustum et libamenta non suscepisset nec ostendisset nobis haec omnia neque ea quae sunt ventura dixisse
bet jo žmona atsakė jam: “jei viešpats būtų norėjęs mus nužudyti, jis nebūtų priėmęs mūsų deginamosios ir duonos aukos ir nebūtų mums parodęs to, ką matėme, ir pasakojęs to, ką girdėjome”.

accedesque ad sacerdotem qui fuerit in diebus illis et dices ad eum profiteor hodie coram domino deo tuo quod ingressus sim terram pro qua iuravit patribus nostris ut daret eam nobi
nuėjęs pas kunigą, kuris tuo metu eis tarnystę, jam sakyk: ‘išpažįstu šiandien viešpaties, savo dievo, akivaizdoje, kad esu žemėje, kurią jis prisiekė mūsų tėvams mums duoti’.

dixeruntque ei servi sui ecce audivimus quod reges domus israhel clementes sint ponamus itaque saccos in lumbis nostris et funiculos in capitibus nostris et egrediamur ad regem israhel forsitan salvabit animas nostra
jo tarnai kalbėjo jam: “mes girdėjome, kad izraelio karaliai yra gailestingi. apsijuoskime ašutinėmis, užsidėkime virves ant kaklo ir išeikime pas izraelio karalių. gal jis paliks tave gyvą”.

a diebus patrum nostrorum sed et nos ipsi peccavimus granditer usque ad diem hanc et in iniquitatibus nostris traditi sumus ipsi et reges nostri et sacerdotes nostri in manum regum terrarum in gladium in captivitatem in rapinam et in confusionem vultus sicut et die ha
nuo savo tėvų laikų iki šios dienos mes labai nusikaltome; dėl mūsų nusikaltimų mes, mūsų karaliai ir kunigai buvome atiduoti į kitų kraštų karalių rankas ir jų kardui, buvome jų nelaisvėje apiplėšti ir išniekinti.

et nunc sicut carnes fratrum nostrorum sic carnes nostrae sunt sicut filii eorum ita filii nostri ecce nos subiugamus filios nostros et filias nostras in servitutem et de filiabus nostris sunt famulae nec habemus unde possint redimi et agros nostros et vineas alii possiden
mes esame tokie pat, kaip ir mūsų broliai; mūsų vaikai yra tokie pat, kaip ir jų vaikai. tačiau mes turime atiduoti savo sūnus ir dukteris vergais, ir kai kurių mūsų dukterys jau yra vergės. mes negalime jų išpirkti, nes mūsų laukai ir vynuogynai priklauso kitiems”.