Sie suchten nach: peccavimus (Latein - Litauisch)

peccavimus cum patribus nostris iniuste egimus iniquitatem fecimu
jūs, jo tarno abraomo palikuonys, jokūbo vaikai, jo išrinktieji.

quid ergo peccavimus quoniam non sumus sub lege sed sub gratia absi
tai ką? gal darysime nuodėmes, jei esame ne įstatymo, bet malonės valdžioje? jokiu būdu!

cognovimus domine impietates nostras iniquitatem patrum nostrorum quia peccavimus tib
viešpatie, mes pripažįstame savo nedorybę ir mūsų tėvų kaltes, nes mes tau nusidėjome.

et clamantes ad dominum dixerunt peccavimus tibi quia dereliquimus deum nostrum et servivimus baali
šaukėsi viešpaties: “mes tau nusidėjome, palikdami savo dievą ir tarnaudami baaliui”.

peccavimus inique fecimus impie egimus et recessimus et declinavimus a mandatis tuis ac iudicii
mes nusidėjome ir nusikaltome, nedorai elgėmės, maištavome, atmetėme tavo potvarkius ir nuostatus.

dixeruntque filii israhel ad dominum peccavimus redde tu nobis quicquid tibi placet tantum nunc libera no
izraelitai atsakė viešpačiui: “mes nusidėjome. daryk su mumis, ką nori, tik išgelbėk mus šiandien”.

et respondistis mihi peccavimus domino ascendemus atque pugnabimus sicut praecepit dominus deus noster cumque instructi armis pergeretis in monte
tada man atsakėte: ‘nusidėjome viešpačiui, eisime ir kovosime, kaip viešpats, mūsų dievas, įsakė’. jūs apsiginklavote ir buvote pasiruošę traukti į kalnus.

et egerint paenitentiam in corde suo in loco captivitatis et conversi deprecati te fuerint in captivitate sua dicentes peccavimus inique egimus impie gessimu
ir jei jie ten būdami susipras, gailėsis, atsivers ir tavęs maldaus, sakydami: ‘mes nusidėjome, elgėmės neteisingai ir padarėme piktadarystę’,

et convenerunt in masphat hauseruntque aquam et effuderunt in conspectu domini et ieiunaverunt in die illa et dixerunt ibi peccavimus domino iudicavitque samuhel filios israhel in maspha
jie, susirinkę micpoje, sėmė vandenį ir jį išliejo viešpaties akivaizdoje, pasninkavo visą dieną ir sakė: “mes nusidėjome viešpačiui”. samuelis teisė izraelitus micpoje.

dormiemus in confusione nostra et operiet nos ignominia nostra quoniam domino deo nostro peccavimus nos et patres nostri ab adulescentia nostra usque ad hanc diem et non audivimus vocem domini dei nostr
gėdykimės ir prisipažinkime nusidėję viešpačiui, savo dievui; mes ir mūsų tėvai nuo jaunystės iki šios dienos neklausėme viešpaties, savo dievo.

et cum adnuntiaveris populo huic omnia verba haec et dixerint tibi quare locutus est dominus super nos omne malum grande istud quae iniquitas nostra et quod peccatum nostrum quod peccavimus domino deo nostr
kai tu praneši šitai tautai visus tuos žodžius ir jie klaus: ‘kodėl viešpats paskelbė mums šitą didelę nelaimę? kokia yra mūsų nuodėmė, kuo nusikaltome viešpačiui, mūsų dievui?’,

a diebus patrum nostrorum sed et nos ipsi peccavimus granditer usque ad diem hanc et in iniquitatibus nostris traditi sumus ipsi et reges nostri et sacerdotes nostri in manum regum terrarum in gladium in captivitatem in rapinam et in confusionem vultus sicut et die ha
nuo savo tėvų laikų iki šios dienos mes labai nusikaltome; dėl mūsų nusikaltimų mes, mūsų karaliai ir kunigai buvome atiduoti į kitų kraštų karalių rankas ir jų kardui, buvome jų nelaisvėje apiplėšti ir išniekinti.