Je was op zoek naar: memoria (Latijn - Lithouws)

memoria
atmintis

in memoria
dėl atminties

gratias ago deo meo in omni memoria vestr
aš dėkoju savo dievui, kada tik jus prisimenu,

memoria iusti cum laudibus et nomen impiorum putresce
teisiųjų atminimas yra palaimintas, o nedorėlių vardas supus.

interroga enim generationem pristinam et diligenter investiga patrum memoria
patyrinėk ankstesnius laikus ir sužinok, ką patyrė jų tėvai.

memoria vestra conparabitur cineri et redigentur in lutum cervices vestra
jūsų kalbos tarsi pelenai, o jūsų kūnai kaip molis.

memoria illius pereat de terra et non celebretur nomen eius in platei
jo atsiminimas dings krašte ir jo vardas nebus minimas gatvėje.

inimici defecerunt frameae in finem et civitates destruxisti periit memoria eorum cum sonit
bet viešpats pasiliks per amžius, jis paruošė savo sostą teismui.

in memoria aeterna erit iustus ab auditione mala non timebit paratum cor eius sperare in domin
jo rankų darbai­teisingumas ir teismas, visi jo įsakymai nepakeičiami.

ecce enim ego creo caelos novos et terram novam et non erunt in memoria priora et non ascendent super co
Štai aš kuriu naują dangų ir naują žemę. senųjų nebeatsimins ir apie juos nebegalvos.

viventes enim sciunt se esse morituros mortui vero nihil noverunt amplius nec habent ultra mercedem quia oblivioni tradita est memoria eoru
gyvieji žino, kad jie mirs, bet mirusieji nieko nebežino. jie nebesulauks jokio atlyginimo ir bus užmiršti.

non enim erit memoria sapientis similiter ut stulti in perpetuum et futura tempora oblivione cuncta pariter obruent moritur doctus similiter et indoctu
išmintingo, kaip ir kvailio, neatsimins ateityje; tai, kas yra dabar, užmirš būsiančios kartos. išmintingas miršta lygiai taip pat, kaip kvailys.

et reddidi eis sermonem dixique ad eos deus caeli ipse nos iuvat et nos servi eius sumus surgamus et aedificemus vobis autem non est pars et iustitia et memoria in hierusale
jiems atsakiau: “dangaus dievas duos mums sėkmę, o mes, jo tarnai, statysime. bet jūs neturite dalies, teisės nė atminimo jeruzalėje”.

altare de terra facietis mihi et offeretis super eo holocausta et pacifica vestra oves vestras et boves in omni loco in quo memoria fuerit nominis mei veniam ad te et benedicam tib
padaryk man iš žemės aukurą ir aukok ant jo deginamąsias ir padėkos aukas, savo avis ir galvijus. kiekvienoje vietoje, kurioje bus minimas mano vardas, aš ateisiu ir laiminsiu tave.

sed et si conversus iustus a iustitia sua fecerit iniquitatem ponam offendiculum coram eo ipse morietur quia non adnuntiasti ei in peccato suo morietur et non erunt in memoria iustitiae eius quas fecit sanguinem vero eius de manu tua requira
jei teisusis, nusigręžęs nuo teisumo, darys pikta, aš padėsiu jam kelyje suklupimo akmenį, ir jis mirs. jei nebūsi įspėjęs jo, jis mirs dėl savo nuodėmės ir jo teisių darbų nebus atsiminta, bet jo kraujo pareikalausiu iš tavo rankų.