Você procurou por: abromas (Lituano - Croata)

abromas keliavo vis toliau į pietus.
od postaje do postaje abram se pomicao prema negebu.

abromas puolė kniūbsčias, o dievas kalbėjo:
abram pade nièice dok mu bog govoraše dalje:

abromas patikėjo dievu, ir tai jam buvo įskaityta teisumu.
abram povjerova jahvi, i on mu to uraèuna u pravednost.

plėšrieji paukščiai atskrido prie mėsos, bet abromas juos nubaidė.
ptice grabežljivice obarale se na leševe, ali ih je abram rastjerivao.

kai tarai buvo septyniasdešimt metų, gimė abromas, nahoras ir haranas.
kad je terahu bilo sedamdeset godina, rode mu se: abram, nahor i haran.

hagara pagimdė abromui sūnų. abromas pavadino jį vardu izmaelis.
rodi hagara abramu sina, a abram sinu što mu ga rodi hagara nadjene ime jišmael.

abromas buvo labai turtingas: turėjo daug gyvulių, sidabro ir aukso.
abram je bio veoma bogat stokom, srebrom i zlatom.

Šitie yra taros palikuonys: abromas, nahoras ir haranas, o harano sūnus­lotas.
ovo je povijest terahova. terahu se rodio abram, nahor i haran; a haranu se rodio lot.

abromas susivyniojo palapinę ir nuėjo iki mamrės ąžuolų hebrone. ten jis pastatė viešpačiui aukurą.
abram digne šatore i doðe pa se naseli kod hrasta mamre, što je u hebronu. ondje podigne žrtvenik jahvi.

kilus badui toje šalyje, abromas nuvyko pagyventi į egiptą, nes šalyje buvo didelis badas.
ali kad je zemljom zavladala glad, abram se spusti u egipat da ondje proboravi, jer je velika glad harala zemljom.

abromas, atvedęs visus gyvulius, padalino pusiau ir padėjo kiekvieną gabalą vienas prieš kitą, tačiau paukščių nedalino.
sve mu to donese, rasijeèe na pole i metnu sve pole jednu prema drugoj; ptica nije rasijecao.

jis laimino jį, sakydamas: “tebūna abromas palaimintas aukščiausiojo dievo, dangaus ir žemės valdovo!
blagoslovi ga govoreæi: "od boga svevišnjega, stvoritelja neba i zemlje, neka je abramu blagoslov!

kai abromas sugrįžo, nugalėjęs kedorlaomerį ir karalius, kurie buvo su juo, sodomos karalius išėjo jo pasitikti į Šavės slėnį­karaliaus slėnį.
pošto se vratio, porazivši kedor-laomera i kraljeve koji su bili s njim, u susret mu, u dolinu Šave, to jest u kraljev dol, iziðe kralj sodome.

abromas iškeliavo, kaip viešpats jam pasakė. su juo drauge išėjo lotas. abromas buvo septyniasdešimt penkerių metų, kai jis išėjo iš charano.
abram se zaputi kako mu je jahve rekao. s njime krenu i lot. abramu je bilo sedamdeset i pet godina kad je otišao iz harana.

abromas išgirdęs, kad jo brolio sūnus buvo išvestas į nelaisvę, apginklavo tris šimtus aštuoniolika savo išlavintų tarnų, gimusių jo namuose, ir vijosi priešą iki dano.
kad je abram èuo da mu je bratiæ zarobljen, skupi svoju momèad - roðenu u njegovu domu - njih trista osamnaest, pa poðe u potjeru do dana.

kai abromas buvo devyniasdešimt devynerių metų amžiaus, viešpats pasirodė abromui ir tarė: “aš esu dievas visagalis, vaikščiok mano akivaizdoje ir būk tobulas.
kad je abramu bilo devedeset i devet godina, ukaza mu se jahve pa mu reèe: "ja sam el Šadaj - bog svesilni, mojim hodi putem i neporoèan budi.

abromas tarė sarajai: “tavo tarnaitė yra tavo rankose. elkis su ja, kaip tau patinka”. kai saraja ėmė ją spausti, ta pabėgo.
nato abram odvrati saraji: "tvoja je sluškinja u tvojoj ruci: kako ti se èini da je dobro, tako prema njoj postupi!" saraja postupi prema njoj tako loše da ona od nje pobježe.

abromas paėmė savo žmoną sarają, brolio sūnų lotą, visą turtą, kurį jie turėjo, žmones, kuriuos buvo įsigijęs charane, ir išėjo į kanaano šalį. atėjęs į tą kraštą,
abram uze sa sobom svoju ženu saraju, svoga bratiæa lota, svu imovinu što su je namakli i svu èeljad koju su stekli u haranu te svi poðu u zemlju kanaansku. kad su stigli u kanaan,

po šių įvykių viešpats prabilo į abromą regėjime: “nebijok, abromai! aš esu tavo skydas ir labai didelis atlygis!”
poslije tih dogaðaja jahve uputi abramu rijeè u ukazanju: "ne boj se, abrame, ja sam ti zaštita; a nagrada tvoja bit æe vrlo velika!"