You searched for: allalöömismarginaalid (Estniska - Litauiska)

hindade allalöömismarginaalid
priverstinio kainų mažinimo skirtumai

allalöömismarginaalid: vahemikud -
kainų numušimo skirtumų ribos -

allalöömismarginaalid: vahemikud _bar_
kainų numušimo skirtumų ribos _bar_

seepärast nõustuti kõnealuse väitega ja allalöömismarginaalid vaadati läbi.
todėl argumentas buvo pripažintas, ir dempingo skirtumas atitinkamai patikslintas.

(41) lõplikud allalöömismarginaalid näitasid, et allalöömistasemeks oli 10,2 %.
(41) kainos numušimo galutinės maržos parodė, kad kainos numušimas sudarė 10,2 %.

see tähendab, et allalöömismarginaalid jäävad märkimisväärseks kas siis, kui nullimismeetodit ei kasutata.
kitaip tariant, dempingo skirtumas būtų žymus, jei nulio nustatymas ir nebūtų taikomas.

läbivaadatud kaalutud keskmised hinna allalöömismarginaalid väljendatud protsentides ühenduse tootmisharu hindadest on järgmised:
patikslintas svertinės vidutinės kainos sumažinimo skirtumas, lygus bendrijos pramonės kainų daliai procentais, yra toks:

leiti, et hinna allalöömismarginaalid on märkimisväärsed (vt ajutise määruse põhjendused 125 ja 126).
nustatytas didelis kainų mažinimo skirtumas (žr. laikinojo reglamento 125 ir 126 konstatuojamąsias dalis).

koostööd teinud eksportivate tootjate hinna allalöömismarginaalid -vahemikus 13,7%–45,1% -
bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų kainos sumažinimo skirtumai -nuo 13,7% iki 45,1% -

kui hinna allalöömise arvutamisel oleks aluseks võetud ekspordihinnad kolmandatesse riikidesse, oleks allalöömismarginaalid olnud seetõttu eespool nimetatust suuremad.
todėl jei kainų mažinimo skaičiavimai būtų atlikti remiantis eksporto į kitas trečiąsias šalis kainomis, kainų mažinimo skirtumai būtų buvę didesni nei pirmiau minėti.

(94) eespool öeldut silmas pidades vaadati hinna allalöömismarginaalid huvitatud isikute esitatud tõendite alusel uuesti läbi ja vajaduse korral neid muudeti.
(94) atsižvelgiant į išvardytas aplinkybes, kainų smukdymo skirtumai buvo iš naujo svarstyti remiantis suinteresuotų šalių pateiktais įrodymais ir, tam tikrais atvejais, pakeisti.

(79) tuleks meenutada, et uurimisperioodi kestel määrati märkimisväärsed allalöömismarginaalid, mille ulatus oli 23 %–28 %.
(79) reikėtų priminti, kad per tl buvo nustatytas didžiulis kainų numušimo skirtumas, kuris svyravo nuo 23 % iki 28 %.

koostööd teinud eksportivate tootjate hinna allalöömismarginaalid _bar_ vahemikus 13,7 %–45,1 % _bar_
bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų kainos sumažinimo skirtumai _bar_ nuo 13,7 % iki 45,1 % _bar_

(93) koostööd tegevate eksportivate tootjate hindade põhjal tuvastatud hinna allalöömismarginaalid, mida väljendati ühenduse tootmisharu hindade protsendimäärana, olid riigiti järgmised:
(93) remiantis bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų kainomis, pagal šalį nustatyti ir bendrijos pramonės kainų procentais išreikšti sumažinimo skirtumai yra tokie:

(134) võrdlus näitas, et import vaatlusalusest riigist lõi uurimisperioodil ühenduse tootmisharu hindu alla 2–21% võrra, sõltuvalt koostööd tegevast eksportijast. võrdluse aluseks võeti koostööd tegevate eksportijate tegelikud ekspordihinnad ühendusse eksportimisel. 5., 6. ja 7. põhjenduses mainitud uurimise käigus täheldati, et suur osa ekspordihindadest ühendusse eksportimisel olid veidi kõrgemad lõplike dumpinguvastaste meetmete raames vastu võetud kohustustega kehtestatud minimaalsetest impordihindadest (vt 2. põhjendus) ja et india ekspordihinnad kolmandatesse riikidesse eksportimisel olid oluliselt madalamad ühenduse suhtes kehtivatest hindadest. kui hinna allalöömise arvutamisel oleks aluseks võetud ekspordihinnad kolmandatesse riikidesse, oleks allalöömismarginaalid olnud seetõttu eespool nimetatust suuremad.
(134) remiantis modelių palyginimu tyrimas parodė, kad importas iš tiriamosios šalies tl bendrijos pramonės įmonių importą sumažino 2% – iki 21%, pagal bendradarbiaujantį eksportuotoją. Šis palyginimas buvo atliktas remiantis į bendriją eksportuojančio bendradarbiaujančio eksportuotojo faktinėmis eksporto kainomis. 5, 6 ir 7 konstatuojamosiose dalyse nurodyti tyrimai įrodė, kad didžioji dalis eksporto į bendriją kainų buvo dirbtinai palaikomos tik šiek tiek viršijant mažiausias importo kainas (toliau – mik), kurios buvo nustatytos įsipareigojimais, priimtais atsižvelgiant į galutines antidempingo priemones (žr. 2 konstatuojamąją dalį), ir kad indijos eksporto į kitas trečiąsias šalis kainos buvo daug mažesnės nei eksporto į bendriją kainos. todėl jei kainų mažinimo skaičiavimai būtų atlikti remiantis eksporto į kitas trečiąsias šalis kainomis, kainų mažinimo skirtumai būtų buvę didesni nei pirmiau minėti.