Şunu aradınız:: furoris (Latince - Litvanca)

et conticuerunt arva pacis a facie irae furoris domin
sunaikintos yra ramios buveinės dėl viešpaties rūstybės užsidegimo.

apertum erit germen domus illius detrahetur in die furoris de
visas jo turtas bus sunaikintas ir nuneštas jo rūstybės dieną.

vae assur virga furoris mei et baculus ipse in manu eorum indignatio me
vargas asirijai, mano rūstybės rykštei ir lazdai.

et congregabo vos et succendam vos in igne furoris mei et conflabimini in medio eiu
taip, aš surinksiu jus jeruzalėje ir pūsiu į jus savo įtūžį, nuo kurio jūs sutirpsite.

quotiens lucerna impiorum extinguetur et superveniet eis inundatio et dolores dividet furoris su
juk dažnai užgęsta nedorėlių žibintas ir juos prislegia nelaimės! dievas užsirūstinęs siunčia jiems vargų.

egredimini de medio eius populus meus ut salvet unusquisque animam suam ab ira furoris domin
išeik iš jo, mano tauta! kiekvienas gelbėkite savo gyvybę nuo degančios viešpaties rūstybės.

super hoc accingite vos ciliciis plangite et ululate quia non est aversa ira furoris domini a nobi
todėl apsivilkite ašutinėmis, raudokite ir dejuokite: ‘nenusigręžė nuo mūsų viešpaties rūstybė’ ”.

et dicent omnes gentes quare sic fecit dominus terrae huic quae est haec ira furoris eius inmens
visos tautos stebėsis: ‘kodėl viešpats taip padarė šitam kraštui? ką reiškia ta jo rūstybė?’

aspexi et ecce carmelus desertus et omnes urbes eius destructae sunt a facie domini et a facie irae furoris eiu
pažvelgiau į derlingą žemę­ji buvo dykuma, visi miestai buvo sunaikinti viešpaties akivaizdoje, jo rūstybės įkarštyje.

seminaverunt triticum et spinas messuerunt hereditatem acceperunt et non eis proderit confundemini a fructibus vestris propter iram furoris domin
jie sėjo kviečius, bet pjaus erškėčius, jie vargo, bet be naudos. jie bus sugėdinti savo derliumi dėl viešpaties rūstybės.

ante faciem indignationis eius quis stabit et quis resistet in ira furoris eius indignatio eius effusa est ut ignis et petrae dissolutae sunt ab e
kas gali atsilaikyti prieš jo pyktį ir kas gali ištverti jo rūstybės įkarštį? jo rūstybė išsilieja kaip ugnis, jis išvarto uolas.

et non adherebit de illo anathemate quicquam in manu tua ut avertatur dominus ab ira furoris sui et misereatur tui multiplicetque te sicut iuravit patribus tui
iš tų prakeiktų daiktų nieko nepasisavink, kad viešpats atsisakytų savo rūstybės, pasigailėtų tavęs ir padaugintų tave, kaip prisiekė tavo tėvams.

ad gentem fallacem mittam eum et contra populum furoris mei mandabo illi ut auferat spolia et diripiat praedam et ponat illum in conculcationem quasi lutum platearu
aš ją pasiųsiu prieš veidmainių tautą, prieš savo rūstybės žmones ją nukreipsiu, įsakysiu plėšti, grobti ir mindyti ją kaip gatvių purvą.

et oblitus es domini factoris tui qui tetendit caelos et fundavit terram et formidasti iugiter tota die a facie furoris eius qui te tribulabat et paraverat ad perdendum ubi nunc est furor tribulanti
tu užmiršai viešpatį, savo kūrėją, kuris ištiesė dangus ir sukūrė žemę. tu nuolatos drebėjai dėl prispaudėjo žiaurumo, kuris siekė tave sunaikinti! kur dingo prispaudėjo žiaurumas?

et dixerunt eis non introducetis huc captivos ne peccemus domino quare vultis adicere super peccata nostra et vetera cumulare delicta grande quippe peccatum est et ira furoris domini inminet super israhe
sakydami: “neįvesite čia belaisvių, nes jūs tuo prisidėsite prie mūsų nusikaltimų viešpačiui ir juos mums dar padauginsite; nes mūsų nusikaltimas didelis ir viešpaties rūstybė užsidegusi prieš izraelį”.

argentum eorum foris proicietur et aurum eorum in sterquilinium erit argentum eorum et aurum eorum non valebit liberare eos in die furoris domini animam suam non saturabunt et ventres eorum non implebuntur quia scandalum iniquitatis eorum factum es
jie išmes savo auksą ir sidabrą, nes auksas ir sidabras neišgelbės jų viešpaties rūstybės dieną. jie nepatenkins savo sielų ir nepasisotins, nes tai tapo jų suklupimo akmeniu.