Şunu aradınız:: gentem (Latince - Litvanca)

diligit enim gentem nostram et synagogam ipse aedificavit nobi
nes jis myli mūsų tautą ir mums yra pastatęs sinagogą”.

et pertransierunt de gente in gentem et de regno ad populum alteru
iš savo kambarių kalnus tu laistai, tavo rankų darbas gaivina žemę.

quod si non audierint evellam gentem illam evulsione et perditione ait dominu
bet jei jie neklausys, tai tokią tautą visiškai išrausiu ir sunaikinsiu,­sako viešpats”.

abimelech vero non tetigerat eam et ait domine num gentem ignorantem et iustam interficie
abimelechas dar nebuvo jos palietęs. jis tarė: “viešpatie, ar žudysi niekuo nekaltą tautą?

repente loquar adversum gentem et adversum regnum ut eradicem et destruam et disperdam illu
kartais aš grasinu tautai ar karalystei ją išrauti, sužlugdyti ir sunaikinti,

cavete ergo ne et vos similiter evomat cum paria feceritis sicut evomuit gentem quae fuit ante vo
saugokitės, kad kraštas ir jūsų neišspjautų, jei jį suteršite, kaip išspjovė pirma jūsų buvusias tautas.

consurget enim gens in gentem et regnum in regnum et erunt pestilentiae et fames et terraemotus per loc
tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę. Įvairiose vietose bus badmečių, marų ir žemės drebėjimų.

ait illi deus ego sum fortissimus deus patris tui noli timere et descende in aegyptum quia in gentem magnam faciam te ib
jis kalbėjo: “aš esu tavo tėvo dievas, nebijok eiti į egiptą; ten padarysiu iš tavęs didelę tautą!

dimitte me ut conteram eum et deleam nomen eius sub caelo et constituam te super gentem quae hac maior et fortior si
leisk man ją sunaikinti ir išdildyti jos vardą iš po dangaus; iš tavęs padarysiu galingesnę ir didesnę tautą kaip šita’.

ain cum adhuc subsisteremus defecerunt oculi nostri ad auxilium nostrum vanum cum respiceremus adtenti ad gentem quae salvare non potera
mes pavargome, belaukdami pagalbos, bet jos nesulaukėme. laukėme pagalbos iš tautos, kuri negalėjo mums padėti.

adducet dominus super te gentem de longinquo et de extremis finibus terrae in similitudinem aquilae volantis cum impetu cuius linguam intellegere non possi
jis atves tautą iš pačių žemės pakraščių, kuri puls tave kaip erelis; jos kalbos tu nesuprasi.

ad gentem fallacem mittam eum et contra populum furoris mei mandabo illi ut auferat spolia et diripiat praedam et ponat illum in conculcationem quasi lutum platearu
aš ją pasiųsiu prieš veidmainių tautą, prieš savo rūstybės žmones ją nukreipsiu, įsakysiu plėšti, grobti ir mindyti ją kaip gatvių purvą.

cumque impleti fuerint anni septuaginta visitabo super regem babylonis et super gentem illam dicit dominus iniquitatem eorum et super terram chaldeorum et ponam illam in solitudines sempiterna
po septyniasdešimties metų aš nubausiu babilono karalių, jo tautą ir chaldėjų šalį už jų nedorybes ir ją paversiu amžina dykyne.

et iudicabit inter populos multos et corripiet gentes fortes usque in longinquum et concident gladios suos in vomeres et hastas suas in ligones non sumet gens adversus gentem gladium et non discent ultra belligerar
jis teis daugelį tautų, sudraus toli esančias galingas tautas. tada jos perkals savo kardus į noragus ir ietis į pjautuvus. tauta nebekels kardo prieš tautą ir jie nebesimokys kariauti.

quae est autem ut populus tuus israhel gens in terra propter quam ivit deus ut redimeret eam sibi in populum et poneret sibi nomen faceretque eis magnalia et horribilia super terram a facie populi tui quem redemisti tibi ex aegypto gentem et deum eiu
kokia kita tauta žemėje prilygsta tavo tautai izraeliui, pas kurią dievas atėjo išpirkti jos sau ir išgarsinti savo vardą? jis padarė didelių ir baisių dalykų, matant savo tautai, kurią tu išpirkai sau iš egipto, iš svetimų tautų ir jų dievų.