Şunu aradınız:: hereditatem (Latince - Litvanca)

in finem pro ea quae hereditatem consequitur psalmus davi
viešpatie, išgirsk mano žodžius, suprask mano apmąstymus.

elegit nobis hereditatem suam speciem iacob quam dilexit diapsalm
dievas yra jo viduje, jam nėra ko bijoti; rytui auštant ateis dievas jam padėti.

et dedit terram eorum hereditatem quoniam in aeternum misericordia eiu
palaimintas viešpats iš siono, kuris gyvena jeruzalėje. girkite viešpatį!

in hereditatem incorruptibilem et incontaminatam et inmarcescibilem conservatam in caelis in vobi
nenykstančiam, nesuteptam ir nevystančiam palikimui, kuris paruoštas jums danguje.

dominus pars hereditatis meae et calicis mei tu es qui restitues hereditatem meam mih
kuris neskolina pinigų palūkanoms gauti, nepriima kyšių prieš nekaltą žmogų. kas šitaip elgiasi, niekada nesusvyruos.

cui respondit naboth propitius mihi sit dominus ne dem hereditatem patrum meorum tib
nabotas atsakė karaliui: “taip nebus, kad atiduočiau savo tėvų palikimą”.

propterea dabit emissarios super hereditatem geth domus mendacii in deceptionem regibus israhe
todėl jūs duosite dovanas morešet gatui. achzibo namai taps apgaule izraelio karaliams.

esau autem odio habui et posui montes eius in solitudinem et hereditatem eius in dracones desert
o ezavo nekenčiau. aš paverčiau jo kalnus dykyne, o jo paveldėtą žemę atidaviau dykumų šakalams.

fide qui vocatur abraham oboedivit in locum exire quem accepturus erat in hereditatem et exiit nesciens quo ire
tikėjimu abraomas pakluso, kai buvo pašauktas keliauti į šalį, kurią turėjo paveldėti, ir išvyko, nežinodamas kur einąs.

agricolae autem videntes filium dixerunt intra se hic est heres venite occidamus eum et habebimus hereditatem eiu
tačiau vynininkai, išvydę sūnų, ėmė kalbėtis: ‘tai paveldėtojas! eime, užmuškime jį ir pagrobkime palikimą’.

seminaverunt triticum et spinas messuerunt hereditatem acceperunt et non eis proderit confundemini a fructibus vestris propter iram furoris domin
jie sėjo kviečius, bet pjaus erškėčius, jie vargo, bet be naudos. jie bus sugėdinti savo derliumi dėl viešpaties rūstybės.

et adducam super vos homines populum meum israhel et hereditate possidebunt te et eris eis in hereditatem et non addes ultra ut absque eis si
mano tautos žmonės vaikštinės po jus, jie apsigyvens jumyse ir jūs būsite jų nuosavybė; jų vaikai nebebus pašalinti nuo tavęs’.

et induxi vos in terram carmeli ut comederetis fructum eius et optima illius et ingressi contaminastis terram meam et hereditatem meam posuistis in abominatione
juk aš jus atvedžiau į derlingą šalį ir leidau naudotis jos vaisiais ir gėrybėmis. bet jūs atėję sutepėte mano kraštą, mano nuosavybę padarėte bjaurią.

ego autem dixi quomodo ponam te in filiis et tribuam tibi terram desiderabilem hereditatem praeclaram exercituum gentium et dixi patrem vocabis me et post me ingredi non cessabi
galvojau padaryti tave sūnumi ir duoti tau gražią šalį, gerą paveldą tarp tautų. tikėjausi, kad tu mane vadinsi savo tėvu ir seksi paskui mane visados.

haec dicit dominus adversum omnes vicinos meos pessimos qui tangunt hereditatem quam distribui populo meo israhel ecce ego evellam eos de terra eorum et domum iuda evellam de medio eoru
taip sako viešpats: “visus piktus kaimynus, besikėsinančius į mano tautos, izraelio, paveldėjimą, aš išrausiu iš jų žemės, o judo namus išrausiu iš jų tarpo.

et mittetis eam in hereditatem vobis et advenis qui accesserint ad vos qui genuerint filios in medio vestrum et erunt vobis sicut indigenae inter filios israhel vobiscum divident possessionem in medio tribuum israhe
paveldą paskirstysite, mesdami burtus sau ir tarp jūsų gyvenantiems ateiviams, kuriems gimė vaikų, gyvenant tarp jūsų. jie bus kaip ir gimę izraelyje, ir jiems burtų keliu paskirsite nuosavybę tarp izraelio giminių.