Şunu aradınız:: inimicis (Latince - Litvanca)

miserere mei domine vide humilitatem meam de inimicis mei
kad galėčiau tave šlovint prie siono dukters vartų, besidžiaugdamas tavo pagalba.

laudabilem invocabo dominum et ab inimicis meis salvus er
Šauksiuosi viešpaties, kuris vertas gyriaus, ir taip būsiu išgelbėtas nuo priešų.

salutem ex inimicis nostris et de manu omnium qui oderunt no
jog mus išgelbės nuo priešų ir iš rankos tų, kurie mūsų nekenčia,

eripe me de inimicis meis deus et ab insurgentibus in me libera m
ne, jūs darote nedorybes širdyje, jūsų rankos smurtą sėja.

nolite ascendere non enim est dominus vobiscum ne corruatis coram inimicis vestri
neikite, nes viešpats neis su jumis, jūs žūsite nuo priešų.

et despexit oculus meus inimicis meis et insurgentibus in me malignantibus audiet auris me
ant rankų jie nešios tave, kad neužsigautum kojos į akmenį.

beatus vir qui implebit desiderium suum ex ipsis non confundentur cum loquentur inimicis suis in port
kurie ašarodami sėja, tie su džiaugsmu pjaus.

et corruent singuli super fratres suos quasi bella fugientes nemo vestrum inimicis audebit resister
ir sukniubs vieni ant kitų, lyg bėgdami iš kovos lauko. niekas iš jūsų nedrįs priešintis,

propter hoc ait dominus exercituum fortis israhel heu consolabor super hostibus meis et vindicabor de inimicis mei
taip sako viešpats, kareivijų dievas, izraelio galingasis: “aš atlyginsiu ir atkeršysiu savo priešams!

ait mihi dominus dic ad eos nolite ascendere neque pugnetis non enim sum vobiscum ne cadatis coram inimicis vestri
viešpats man tarė: ‘sakyk jiems neiti ir nekovoti, kad nežūtų nuo savo priešų, nes aš nebūsiu su jais’.

deus aemulator et ulciscens dominus ulciscens dominus et habens furorem ulciscens dominus in hostes suos et irascens ipse inimicis sui
dievas pavydus ir viešpats keršija. viešpats keršija ir atlygina savo priešams.

dixique ad eos non est bona res quam facitis quare non in timore dei nostri ambulatis ne exprobretur nobis a gentibus inimicis nostri
aš tęsiau: “negerai darote! argi neturėtumėte bijoti dievo ir neduoti progos pagonims mūsų gėdinti?

et si abierint in captivitatem coram inimicis suis ibi mandabo gladio et occidet eos et ponam oculos meos super eos in malum et non in bonu
jeigu jie išeitų į nelaisvę priešakyje savo priešų, įsakyčiau kardui juos išžudyti. aš nukreipsiu į juos savo akis nelaimei, o ne gerovei”.

bos tuus immoletur coram te et non comedas ex eo asinus tuus rapiatur in conspectu tuo et non reddatur tibi oves tuae dentur inimicis tuis et non sit qui te adiuve
tavo jautį papjaus tavo akyse, bet tu jo neragausi. tavo asilą pasigaus tau matant ir tau jo negrąžins. tavo avis paims priešas ir niekas tau nepadės.

dixit autem saul sic loquimini ad david non habet necesse rex sponsalia nisi tantum centum praeputia philisthinorum ut fiat ultio de inimicis regis porro saul cogitabat tradere david in manibus philisthinoru
tada saulius sakė: “taip sakykite dovydui: ‘karalius nenori jokio kraičio, tik šimto filistinų odelių nuo apipjaustymo, kad būtų atkeršyta karaliaus priešams’ ”. saulius galvojo, kad dovydas žus nuo filistinų rankos.

dies autem ille domini dei exercituum dies ultionis ut sumat vindictam de inimicis suis devorabit gladius et saturabitur et inebriabitur sanguine eorum victima enim domini exercituum in terra aquilonis iuxta flumen eufrate
tai yra viešpaties, kareivijų dievo, keršto diena. jis atkeršys savo priešams. kardas ris ir bus sotus bei pasigers krauju. tai bus auka viešpačiui, kareivijų dievui, šiaurės krašte, prie eufrato.