Şunu aradınız:: libamina (Latince - Litvanca)

sacrificiaque et libamina singulorum per vitulos et arietes et agnos rite celebrabi
prie kiekvieno jų duonos bei geriamąsias aukas, kaip įsakyta,

sacrificiaque eorum et libamina singulorum per vitulos et arietes et agnos rite celebrabi
ir prie kiekvieno jų duonos bei geriamąsias aukas, kaip įsakyta,

parabis et acetabula ac fialas turibula et cyatos in quibus offerenda sunt libamina ex auro purissim
iš gryno aukso padarysi dubenis, taures, smilkytuvus ir puodelius, kuriais bus liejami skysčiai.

fuerunt igitur holocausta plurima adipes pacificorum et libamina holocaustorum et conpletus est cultus domus domin
be to, dar reikėjo aukoti daug deginamųjų aukų, padėkos aukų taukus ir geriamąsias aukas prie kiekvienos deginamosios aukos. taip buvo atstatytas tarnavimas viešpaties namuose.

canistrum quoque panum azymorum qui conspersi sunt oleo et lagana absque fermento uncta oleo ac libamina singuloru
taip pat apšlakstytą aliejumi neraugintos duonos pintinę, neraugintų bandelių, apteptų aliejumi, ir geriamąją auką.

ex eo autem quo cessavimus sacrificare reginae caeli et libare ei libamina indigemus omnibus et gladio et fame consumpti sumu
kai liovėmės smilkyti dangaus karalienei ir nebeaukojame geriamųjų aukų, kenčiame nepriteklių ir žūstame nuo kardo ir bado.

quod si nos sacrificamus reginae caeli et libamus ei libamina numquid sine viris nostris fecimus ei placentas ad colendum eam et liba liband
argi mes smilkėme ir liejome aukas dangaus karalienei be mūsų vyrų žinios? argi be jų sutikimo kepėme jai pyragaičius, kad ją pagarbintume, ir liejome geriamąsias aukas?”

et erunt domus hierusalem et domus regum iuda sicut locus thofeth inmundae omnes domus in quarum domatibus sacrificaverunt omni militiae caeli et libaverunt libamina diis alieni
jeruzalės ir judo karalių namai bus suteršti kaip tofeto vieta, nes ant stogų jie smilkė dangaus kareivijai ir aukojo geriamąsiais aukas svetimiems dievams’ ”.

et super principem erunt holocausta et sacrificium et libamina in sollemnitatibus et in kalendis et in sabbatis in universis sollemnitatibus domus israhel ipse faciat pro peccato sacrificium et holocaustum et pacifica ad expiandum pro domo israhe
kunigaikščio pareiga yra parūpinti: deginamąją, duonos ir geriamąją auką šventėms, jauno mėnulio dienoms, sabatams, taip pat aukas už nuodėmę, padėkos ir sutaikinimo aukas”.

haec inquit dominus exercituum deus israhel dicens vos et uxores vestrae locuti estis ore vestro et manibus vestris implestis dicentes faciamus vota nostra quae vovimus ut sacrificemus reginae caeli et libemus ei libamina implestis vota vestra et opere perpetrastis e
‘taip sako kareivijų viešpats, izraelio dievas: ‘jūs ir jūsų žmonos, kaip pažadėjote, taip įvykdėte, sakydami: ‘ištesėsime savo įžadus, smilkysime ir liesime geriamąsias aukas dangaus karalienei’. ištesėkite savo įžadus ir įvykdykite, ką nusprendėte.

sed facientes faciemus omne verbum quod egreditur de ore nostro ut sacrificemus reginae caeli et libemus ei libamina sicut fecimus nos et patres nostri reges nostri et principes nostri in urbibus iuda et in plateis hierusalem et saturati sumus panibus et bene nobis erat malumque non vidimu
mes darysime tai, ką pasižadėjome: smilkysime dangaus karalienei ir liesime jai geriamąsias aukas, kaip mūsų tėvai, karaliai ir kunigaikščiai darė judo miestuose ir jeruzalės gatvėse. tada turėjome pakankamai maisto ir nepatyrėme pikto.

praecepit quoque rex ahaz uriae sacerdoti dicens super altare maius offer holocaustum matutinum et sacrificium vespertinum et holocaustum regis et sacrificium eius et holocaustum universi populi terrae et sacrificia eorum et libamina eorum et omnem sanguinem holocausti et universum sanguinem victimae super illud effundes altare vero aeneum erit paratum ad voluntatem mea
karalius ahazas įsakė kunigui Ūrijai: “ant naujojo aukuro aukok deginamąją auką rytą ir duonos auką vakare, karaliaus deginamąją bei duonos auką ir krašto gyventojų deginamąsias, duonos ir geriamąsias aukas, o aukų kraują šlakstyk ant jo. varinį aukurą palik mano nuožiūrai”.