Şunu aradınız:: tamen (Latince - Litvanca)

si tamen vestiti non nudi inveniamu
nes aprengti nebūsime nuogi.

tamen id quod habetis tenete donec venia
tiktai tvirtai laikykitės to, ką turite, iki ateisiu.

et tamen fratres ipse cognoscens non est agnitus ab ei
juozapas atpažino savo brolius, tačiau jie neatpažino jo.

nemo tamen palam loquebatur de illo propter metum iudaeoru
tačiau nė vienas apie jį viešai nekalbėjo, nes bijojo žydų.

et cum se inclinasset videt posita linteamina non tamen introivi
pasilenkęs jis pamatė numestas drobules, tačiau į vidų nėjo.

et tamen succedentibus prosperis praepositus pincernarum oblitus est interpretis su
tačiau vyno pilstytojų viršininkas neatsiminė juozapo ir pamiršo jį.

generatio quae sibi munda videtur et tamen non est lota a sordibus sui
karta, kuri laiko save švaria, bet nenusiplauna savo purvo.

et statue cultrum in gutture tuo si tamen habes in potestate animam tua
prisidėk peilį prie gerklės, jei mėgsti skaniai pavalgyti.

fratres secundum hominem dico tamen hominis confirmatum testamentum nemo spernit aut superordina
broliai, kalbu, kaip įprasta žmonėms: net žmogaus testamento, kuris patvirtintas, niekas neatmeta ir nepapildo.

et tamen reliquistis me et coluistis deos alienos idcirco non addam ut ultra vos libere
tačiau jūs palikote mane ir tarnavote svetimiems dievams. todėl daugiau nebegelbėsiu jūsų.

mane autem iam facto stetit iesus in litore non tamen cognoverunt discipuli quia iesus es
rytui auštant, ant kranto pasirodė bestovįs jėzus. bet mokiniai nepažino, kad tai buvo jėzus.

cumque quaesieris ibi dominum deum tuum invenies eum si tamen toto corde quaesieris et tota tribulatione animae tua
bet jei ten ieškosi viešpaties, savo dievo, visa širdimi ir siela, tu atrasi jį.

et dispergam eos ventilabro in portis terrae interfeci et perdidi populum meum et tamen a viis suis non sunt revers
aš juos vėtysiu visoje šalyje. aš atimsiu jų vaikus ir naikinsiu juos, kadangi jie neatsisako savo kelių.

et continuo venerunt discipuli eius et mirabantur quia cum muliere loquebatur nemo tamen dixit quid quaeris aut quid loqueris cum e
tuo metu sugrįžo jo mokiniai ir nustebo, kad jis kalbėjo su moterimi. vis dėlto nė vienas nepaklausė: “ko iš jos nori?” arba: “apie ką su ja kalbi?”

confortentur manus vestrae et estote filii fortitudinis licet enim mortuus sit dominus vester saul tamen me unxit domus iuda regem sib
todėl dabar tegul jūsų rankos būna sustiprintos ir būkite drąsūs. jūsų valdovas saulius mirė, o judo giminė patepė mane savo karaliumi”.

et consecrabit domino dies separationis illius offerens agnum anniculum pro peccato ita tamen ut dies priores irriti fiant quoniam polluta est sanctificatio eiu
ir atves metinį avinėlį aukai už kaltę. ankstesnės dienos nebus įskaitytos, nes jo pasišventimas buvo suteptas.

et cum viderit faciem quidem pristinam non reversam nec tamen crevisse lepram inmundum iudicabit et igne conburet eo quod infusa sit in superficie vestimenti vel per totum lepr
jei patikrinęs matys, kad jo pirmykštė išvaizda nesugrįžo, nors raupsai ir nepadidėjo, pripažins nešvariu ir sudegins, nes raupsai įsigraužė į apdaro paviršių.

et ultra non faciam commoveri pedem israhel de terra quam dedi patribus eorum sic tamen si custodierint opere omnia quae praecepi eis et universam legem quam mandavit eis servus meus mose
nebeleisiu izraeliui iškelti kojos iš žemės, kurią daviau jų tėvams, jei jie rūpestingai laikysis mano įstatymų ir įsakymų, kuriuos jiems davė mano tarnas mozė”.

si tamen custodieris mandata eius et feceris quae hodie praecipio tibi ut diligas dominum deum tuum et ambules in viis eius omni tempore addes tibi tres alias civitates et supradictarum trium urbium numerum duplicabi
jei vykdysi įsakymus, kuriuos tau šiandien įsakau, mylėsi viešpatį, savo dievą, ir vaikščiosi jo keliais, tai pridėsi dar tris kitus miestus,

ita tamen ut prius ascenderent et flerent coram domino usque ad noctem consulerentque eum et dicerent debeo ultra procedere ad dimicandum contra filios beniamin fratres meos an non quibus ille respondit ascendite ad eum et inite certame
prieš kautynes izraelitai nuvyko į betelį ir verkė viešpaties akivaizdoje iki vakaro, ir klausė: “ar mums dar kartą eiti į mūšį su mūsų broliais benjaminais?” viešpats atsakė: “eikite prieš juos”.