Şunu aradınız:: viderunt (Latince - Litvanca)

quia viderunt oculi mei salutare tuu
nes mano akys išvydo tavo išgelbėjimą,

ipsi viderunt opera domini et mirabilia eius in profund
jie paniekino gerąją žemę, netikėjo jo žodžiais,

dies mei velociores fuerunt cursore fugerunt et non viderunt bonu
mano dienos greitesnės už pasiuntinį; jos nubėgo, nematę nieko gero.

et cum mane transirent viderunt ficum aridam factam a radicibu
rytą eidami pro šalį, jie pamatė, kad figmedis nudžiūvęs iš pat šaknų.

adnuntiaverunt caeli iustitiam eius et viderunt omnes populi gloriam eiu
didybė ir garbė yra priešais jį, galybė ir grožis jo šventykloje.

aut sicut abortivum absconditum non subsisterem vel qui concepti non viderunt luce
arba kaip paslėptas nelaiku gimęs kūdikis, neregėjęs šviesos.

at illi ut viderunt eum ambulantem super mare putaverunt fantasma esse et exclamaverun
Šie, pamatę jį einantį ežeru, pamanė, jog tai šmėkla, ir pradėjo šaukti.

ad iesum autem cum venissent ut viderunt eum iam mortuum non fregerunt eius crur
priėję prie jėzaus ir pamatę, kad jis jau miręs, jie nebelaužė jam blauzdų,

et viderunt illum omnes qui habitabant lyddae et saronae qui conversi sunt ad dominu
visi lydos ir sarono gyventojai pamatė jį ir atsivertė į viešpatį.

cum itaque ingressus esset abram aegyptum viderunt aegyptii mulierem quod esset pulchra nimi
atsitiko, kad, kai tik abromas įėjo į egiptą, egiptiečiai pastebėjo, jog moteris labai graži.

et introeuntes in monumento viderunt iuvenem sedentem in dextris coopertum stola candida et obstipuerun
Įėjusios į kapo rūsį, išvydo dešinėje sėdintį jaunuolį ilgais baltais drabužiais ir nustėro.

cumque ingressi fuissent ezechias et principes eius viderunt acervos et benedixerunt domino ac populo israhe
ezekijas ir kunigaikščiai, atėję ir pamatę krūvas, šlovino viešpatį ir laimino jo tautą izraelį.

cumque adpropinquasset pharao levantes filii israhel oculos viderunt aegyptios post se et timuerunt valde clamaveruntque ad dominu
kai faraonas priartėjo, izraelio vaikai pakėlė akis ir pamatė atžygiuojančius iš paskos egiptiečius. jie labai išsigando ir šaukėsi viešpaties.

dicit eis venite et videte venerunt et viderunt ubi maneret et apud eum manserunt die illo hora autem erat quasi decim
jis jiems tarė: “ateikite ir pamatysite”. jie nuėjo, pamatė, kur jis gyvena, ir tą dieną praleido pas jį. tai buvo apie dešimtą valandą.

amen quippe dico vobis quia multi prophetae et iusti cupierunt videre quae videtis et non viderunt et audire quae auditis et non audierun
iš tiesų sakau jums: daugelis pranašų ir teisiųjų troško išvysti, ką jūs matote, bet neišvydo, ir girdėti, ką jūs girdite, bet neišgirdo”.

attamen omnes homines qui viderunt maiestatem meam et signa quae feci in aegypto et in solitudine et temptaverunt me iam per decem vices nec oboedierunt voci mea
kadangi visi žmonės, kurie matė mano šlovę ir stebuklus, kuriuos dariau egipte ir dykumoje, mane gundė jau dešimt kartų ir neklausė mano balso,

cumque ingressi fuissent in samaria dixit heliseus domine aperi oculos istorum ut videant aperuitque dominus oculos eorum et viderunt esse se in medio samaria
jiems atėjus į samariją, eliziejus meldėsi: “viešpatie, atverk jų akis, kad jie vėl matytų”. viešpats atvėrė jų akis, ir jie pamatė esą samarijos viduryje.

cumque respexisset eum azarias pontifex et omnes reliqui sacerdotes viderunt lepram in fronte eius et festinato expulerunt eum sed et ipse perterritus adceleravit egredi eo quod sensisset ilico plagam domin
vyriausiasis kunigas azarijas ir visi kunigai žiūrėjo į jį, ir jis buvo raupsuotas. jie išstūmė jį iš ten, o ir jis pats skubėjo išeiti, nes viešpats jį ištiko.

clamaverunt autem ad dominum filii israhel qui posuit tenebras inter vos et aegyptios et adduxit super eos mare et operuit illos viderunt oculi vestri cuncta quae in aegypto fecerim et habitastis in solitudine multo tempor
jiems šaukiantis viešpaties, aš padariau tamsą tarp jūsų ir egiptiečių, užleidau ant jų jūrą ir paskandinau juos. jūsų akys matė, ką dariau egipte. po to jūs ilgai gyvenote dykumoje.

et induxissem eos in terram super quam levavi manum meam ut darem eis viderunt omnem collem excelsum et omne lignum nemorosum et immolaverunt ibi victimas suas et dederunt ibi inritationem oblationis suae et posuerunt ibi odorem suavitatis suae et libaverunt libationes sua
kai juos įvedžiau į kraštą, kurį, pakėlęs ranką, buvau prisiekęs jiems duoti, jie, pamatę aukštesnę kalvą arba šakotą medį, aukojo ten aukas ir nešė dovanas, sukeldami mano rūstybę’.