Şunu aradınız:: viscera (Latince - Litvanca)

quem remisi tu autem illum id est mea viscera suscip
siunčiu jį atgal. todėl priimk jį kaip mano paties širdį.

viscera eius plena sunt adipe et medullis ossa illius inrigantu
jo viduriai pilni taukų ir jo kaulai prisigėrę smegenų.

ita frater ego te fruar in domino refice viscera mea in domin
taip, broli, norėčiau pasinaudoti tavimi viešpatyje: atgaivink mano širdį viešpatyje!

circumdedit me lanceis suis convulneravit lumbos meos non pepercit et effudit in terra viscera me
jis daro man žaizdą po žaizdos, puola mane kaip milžinas.

gaudium enim magnum habui et consolationem in caritate tua quia viscera sanctorum requieverunt per te frate
mes turime didelį džiaugsmą ir paguodą iš tavo meilės, nes tu, broli, atgaivinai šventųjų širdis.

festinavitque quia commota fuerant viscera eius super fratre suo et erumpebant lacrimae et introiens cubiculum flevi
juozapas išskubėjo, nes jis susijaudino dėl brolio ir ieškojo vietos išsiverkti. ir įėjo į savo kambarį, ir ten verkė.

et hic quidem possedit agrum de mercede iniquitatis et suspensus crepuit medius et diffusa sunt omnia viscera eiu
bet jis nedorybės kaina įsigijo sklypą, paskui stačia galva puolė žemyn, perplyšo pusiau, ir visi jo viduriai išvirto.

qui habuerit substantiam mundi et viderit fratrem suum necesse habere et clauserit viscera sua ab eo quomodo caritas dei manet in e
bet jei kas turi šio pasaulio turtų ir, matydamas savo brolį stokojantį, užrakina jam savo širdį,­ kaip jame pasiliks dievo meilė?

et dixit ad me fili hominis venter tuus comedet et viscera tua conplebuntur volumine isto quod ego do tibi et comedi illud et factum est in ore meo sicut mel dulc
ir jis tarė man: “Žmogaus sūnau, valgyk šį ritinį ir pasisotink juo”. aš jį suvalgiau, ir jis mano burnoje buvo saldus kaip medus.

caph defecerunt prae lacrimis oculi mei conturbata sunt viscera mea effusum est in terra iecur meum super contritione filiae populi mei cum deficeret parvulus et lactans in plateis oppid
mano akys paraudo nuo ašarų, siela nerimsta, širdis plyšta iš skausmo dėl tautos sunaikinimo; kūdikiai ir vaikai alpsta miesto gatvėse.

dixit autem mulier cuius filius erat vivus ad regem commota sunt quippe viscera eius super filio suo obsecro domine date illi infantem vivum et nolite interficere eum contra illa dicebat nec mihi nec tibi sit dividatu
tuomet moteris, kurios sūnus buvo gyvas, gailėdamasi jo, tarė karaliui: “mano valdove! atiduok jai gyvąjį kūdikį ir nežudyk jo!” o antroji sakė: “gerai, nebus nei man, nei tau. padalykite jį!”

cumque diei succederet dies et temporum spatia volverentur duorum annorum expletus est circulus et sic longa consumptus tabe ita ut egereret etiam viscera sua languore pariter et vita caruit mortuusque est in infirmitate pessima et non fecit ei populus secundum morem conbustionis exequias sicut fecerat maioribus eiu
po dvejų metų jo viduriai išvirto, ir jis mirė baisiuose skausmuose. jo tauta nesukūrė jam laužo, kaip darydavo jo tėvams.