Şunu aradınız:: vivo valeoque (Latince - Litvanca)

valeoque
gyvenantis valeokas

vivo forti
gyveni kad stiprėtum

vivo ego vita mea es
aš gyvenu savo gyvenimą

vivo ego et implebitur gloria domini universa terr
kaip aš gyvas, visa žemė bus pilna viešpaties šlovės.

levabo ad caelum manum meam et dicam vivo ego in aeternu
aš, pakėlęs ranką į dangų, sakau­ aš esu gyvas per amžius.

dic ergo eis vivo ego ait dominus sicut locuti estis audiente me sic faciam vobi
sakyk jiems: ‘kaip aš gyvas,­ sako viešpats,­padarysiu jums taip, kaip jūs kalbėjote.

adhuc modicum et mundus me iam non videt vos autem videtis me quia ego vivo et vos viveti
dar valandėlė, ir pasaulis manęs nebematys. o jūs mane matysite, nes aš gyvenu ir jūs gyvensite.

et tres viri isti fuerint in medio eius vivo ego dicit dominus deus non liberabunt filios neque filias sed ipsi soli liberabuntu
ir jame būtų tie trys vyrai, kaip aš gyvas,­sako viešpats,­jie neišgelbėtų nei sūnų, nei dukterų, tik jie vieni būtų išgelbėti.

et noe et danihel et iob fuerint in medio eius vivo ego dicit dominus deus quia filium et filiam non liberabunt sed ipsi iustitia sua liberabunt animas sua
ir jame būtų nojus, danielius ir jobas, kaip aš gyvas,­sako viešpats,­jie savo teisumu neišgelbėtų nei sūnų, nei dukterų, tik savo gyvybes.

dic ad eos vivo ego dicit dominus deus nolo mortem impii sed ut revertatur impius a via sua et vivat convertimini a viis vestris pessimis et quare moriemini domus israhe
sakyk jiems: ‘kaip aš gyvas,­sako viešpats,­aš nenoriu nedorėlio mirties, bet noriu, kad nedorėlis atsiverstų, paliktų savo piktus kelius ir gyventų. nusigręžkite nuo savo piktų kelių! kodėl jūs turėtumėte mirti, izraelio namai?’

propterea vivo ego dicit dominus exercituum deus israhel quia moab ut sodoma erit et filii ammon quasi gomorra siccitas spinarum et acervi salis et desertum usque in aeternum reliquiae populi mei diripient illos residui gentis meae possidebunt eo
todėl, kaip aš gyvas,­sako kareivijų viešpats, izraelio dievas,­moabas taps sodoma ir amonas­gomora, piktžolių laukais bei druskos duobėmis ir tyrais per amžius. mano tautos likutis juos apiplėš ir pasisavins jų kraštą”.