Şunu aradınız:: užleisiu (Litvanca - Sırpça)

kapitonei užleisiu savo kajutę.
kapetan ide u moje odaje.

jei nesutiksi jų išleisti, užleisiu visą tavo kraštą varlėmis.
ako li neæeš pustiti, evo æu moriti svu zemlju žabama.

jei neišleisi mano tautos, rytoj užleisiu skėrius ant tavo krašto.
jer ako neæeš pustiti narod moj, evo sutra æu naneti skakavce na zemlju tvoju;

aš užleisiu priespaudą arieliui. jame bus verksmas ir vaitojimas; jis bus tikras arielis.
ali æu pritesniti arila, i biæe žalost i tuga, jer æe mi biti kao aril.

aš užleisiu badą ir laukinius žvėris, kurie naikins tave. maras ir kardas eis per tave”.
kad pustim na vas glad i ljute zveri, koje æe ti decu izjesti, i kad pomor i krv prodju kroza te, i kad pustim maè na te. ja gospod rekoh.

aš užsirūstinęs užleisiu griaunančią audrą ir smarkų lietų. lietus nuplaus tinką, ir mano rūstybės kruša sunaikins ją.
zato ovako veli gospod gospod: razvaliæu olujom u gnevu svom, i silan æe dažd doæi u gnevu mom, i kamenje velikog grada u jarosti mojoj da potre.

aš nepasigailėsiu tavęs, bet bausiu tave už tavo kelius ir užleisiu ant tavęs tavo bjaurystes. tada jūs žinosite, kad aš esu viešpats’.
i oko moje neæe te požaliti, niti æu se smilovati, nego æu puteve tvoje obratiti na te, i gadovi æe tvoji biti usred tebe, i poznaæete da sam ja gospod.

jei neišleisi mano tautos, užleisiu musių ant tavęs, tavo tarnų, tavo žmonių ir ant tavo namų taip, kad egiptiečių namai ir visa žemė bus pilna musių.
ako li ne pustiš narod moj, evo, pustiæu na tebe i na sluge tvoje i na narod tvoj i na kuæe tvoje svakojake bubine, i napuniæe se bubina kuæe misirske i zemlja na kojoj su.

taip sako viešpats dievas: ‘aš sunaikinsiu stabus ir padarysiu galą atvaizdams nofe. egipto žemėje nebebus kunigaikščio, ir aš užleisiu baimę egiptui.
ovako veli gospod gospod: i gadne æu bogove potrti, i istrebiæu likove u nofu, i neæe više biti kneza iz zemlje misirske, i pustiæu strah u zemlju misirsku.

todėl taip sako viešpats: ‘aš užleisiu jiems nelaimę, iš kurios jie negalės ištrūkti, ir, kai jie šauksis manęs, aš jų neišklausysiu.
zato ovako veli gospod: evo, ja æu pustiti na njih zlo, iz kog neæe moæi izaæi, i vapiæe k meni, ali ih neæu uslišiti.

aš nubausiu jį, jo palikuonis bei tarnus ir užleisiu visas nelaimes ant jeruzalės gyventojų ir judo žmonių, kurias paskelbiau prieš juos, bet jie neklausė’ ”.
jer æu pohoditi njega i seme njegovo i sluge njegove za bezakonje njihovo, i pustiæu na njih i na stanovnike jerusalimske i na judejce sve zlo, za koje im govorih ali ne poslušaše.

ir sakyk: ‘klausykitės viešpaties žodžio, judo karaliai ir jeruzalės gyventojai! taip sako kareivijų viešpats, izraelio dievas: ‘aš užleisiu ant šitos vietos tokią nelaimę, kad kiekvienam, kuris išgirs apie ją, suspengs ausyse.
i reci: Èujte reè gospodnju, carevi judini i stanovnici jerusalimski; ovako veli gospod nad vojskama bog izrailjev: evo, ja æu pustiti zlo na to mesto da æe zujati uši svakome ko ga èuje.