Şunu aradınız:: opleæak (Sırpça - Litvanca)

i naèini plašt pod opleæak sav od porfire.
padarysi efodui mėlyną tuniką,

i naèiniše plašt pod opleæak, tkan, sav od porfire.
efodui padarė mėlyną tuniką.

kamenje onihovo i kamenje za ukivanje na opleæak i naprsnik.
onikso akmenėlius ir brangius akmenis efodui bei krūtinės skydeliui.

ali david doznavši da mu saul zlo kuje, reèe avijataru svešteniku: uzmi na se opleæak.
dovydas sužinojo, kad saulius slapčia rengia jam pikta, ir tarė kunigui abjatarui: “atnešk efodą”.

a kad avijatar, sin ahimelehov, pobeže k davidu u keilu, donese sa sobom opleæak.
ahimelecho sūnus abjataras, bėgdamas pas dovydą į keilą, atsinešė ir efodą.

naèiniše opleæak od zlata, i od porfire i od skerleta i od crvca i od tankog platna uzvedenog.
efodą padarė iš aukso, mėlynų, raudonų, violetinių ir plonų suktų lininių siūlų.

i reèe david avijataru svešteniku sinu ahimelehovom: uzmi opleæak za me. i uze avijatar opleæak za davida.
dovydas paprašė kunigą abjatarą, ahimelecho sūnų, atnešti efodą. abjataras atnešė efodą dovydui.

i neka naèine opleæak od zlata i od porfire i od skerleta i od crvca i od tankog platna uzvedenog, vezen.
efodą padarysi iš aukso, mėlynų, violetinių, raudonų ir plonų suktų lininių siūlų, meniškai juos išausdamas.

i uzevši haljine obuci aronu košulju i plašt ispod opleæka i opleæak i naprsnik, i opaši ga pojasom od opleæka.
paimsi drabužius ir apvilksi aaroną drobine jupa, tunika, efodu, uždėsi krūtinės skydelį ir sujuosi juosta.

i ahija sin ahitova brata ihavoda sina finesa sina ilija sveštenika gospodnjeg u silomu nošaše opleæak. i narod ne znaše da je otišao jonatan.
achija, sūnus ikabodo brolio ahitubo, sūnaus finehaso, sūnaus Šilojo kunigo elio, nešiojo efodą. Žmonės nežinojo, kad jehonatanas išėjo.

i taj miha imaše kuæu za bogove, i naèini, opleæak i likove, i posveti jednog izmedju sinova svojih da mu bude sveštenik.
mikajas įrengė savo namuose dievų šventyklą, padarė efodą ir terafimą ir paskyrė vieną iš savo sūnų kunigu.

i oni što udjoše u kuæu mišinu kad uzeše lik rezani, opleæak, likove i lik liveni, sveštenik im reèe: Šta radite?
jiems įsibrovus į mikajo namus ir paėmus visus minėtus daiktus, kunigas klausė: “ką darote?”

i naprsnik sudski naèini naprave vezene onakve kao opleæak, od zlata, od porfire, od skerleta, od crvca i od tankog platna uzvedenog naèini ga.
padirbdinsi teismo krūtinės skydelį taip pat meniškai kaip efodą: iš aukso, mėlynų, violetinių, raudonų ir plonų suktų lininių siūlų padarysi jį.

i david beše ogrnut plaštem od tankog platna, tako i svi leviti koji nošahu kovèeg i pevaèi, henanija koji upravljaše nosiocima medju pevaèima. i david imaše na sebi opleæak lanen.
dovydas vilkėjo plonos drobės drabužiais kaip visi levitai, kurie nešė skrynią, giesmininkai ir kenanija, kuris vadovavo giedojimui; dovydas vilkėjo dar ir lininį efodą.

i obuèe mu košulju, i opasa ga pojasom, i ogrnu ga plaštom, i metnu mu svrh njega opleæak, i steže oko njega pojas od opleæka, i opasa ga njim.
apvilko aaroną drobine jupa, apjuosė juosta, aprengė mėlyna tunika, uždėjo efodą ir sujuosė jį efodo juosta, kad efodas laikytųsi ant jo,

tada reèe car doiku: okreni se ti, te uloži na sveštenike. i okrenuvši se doik idumejac uloži na sveštenike, i pobi ih onaj dan osamdeset i pet, koji nošahu opleæak laneni.
tada karalius tarė doegui: “eik tu ir nužudyk kunigus”. tą dieną edomitas doegas puolė ir nužudė aštuoniasdešimt penkis vyrus, nešiojusius lininį efodą.

tada progovoriše petorica što behu išli da uhode zemlju laisku, i rekoše braæi svojoj: znate li da u ovim kuæama ima opleæak i likovi, i lik rezan i lik liven? sada dakle gledajte šta æete raditi.
tie penki vyrai, kurie išžvalgė laišo šalį, tarė savo broliams: “ar žinote, kad šiuose namuose yra efodas, terafimas ir drožtas bei lietas atvaizdai? pagalvokite, ką reikėtų daryti”.