Sie suchten nach: iniquitates (Latein - Litauisch)

si iniquitates observabis domine domine quis sustinebi
artojai ant mano nugaros arė, išvarydami ilgas vagas.

qui cogitaverunt iniquitates in corde tota die constituebant proeli
matai, kada vaikštau ir kada ilsiuosi; žinai visus mano kelius.

et non propter malitiam tuam plurimam et infinitas iniquitates tua
ar ne dėl tavo didelės nedorybės ir nesuskaičiuojamų kalčių?

averte faciem tuam a peccatis meis et omnes iniquitates meas del
pažįstu visus kalnų paukščius, ir laukiniai žvėrys yra mano žinioje.

beati quorum remissae sunt iniquitates et quorum tecta sunt peccat
“palaiminti, kurių nusikaltimai atleisti, kurių nuodėmės uždengtos;

iniquitates nostrae declinaverunt haec et peccata nostra prohibuerunt bonum a nobi
jūsų kaltės nukreipė tai, ir nuodėmės patraukė nuo jūsų gėrybes.

etenim in corde iniquitates operamini in terra iniustitiam manus vestrae concinnan
jis pasiųs iš dangaus ir išgelbės mane, jis paniekins mano prispaudėjus, dievas pasiųs savo gailestingumą ir tiesą!

ego sum ego sum ipse qui deleo iniquitates tuas propter me et peccatorum tuorum non recordabo
aš panaikinu tavo neteisybes dėl savęs ir neatsiminsiu tavo nusikaltimų.

et post regnum eorum cum creverint iniquitates consurget rex inpudens facie et intellegens propositione
jų karaliavimui baigiantis, kai piktadariai bus pripildę savo saiką, iškils akiplėša ir klastingas karalius.

cumque portaverit hircus omnes iniquitates eorum in terram solitariam et dimissus fuerit in desert
ir ožys išneš visus jų nusikaltimus ant savęs į negyvenamas vietoves ir bus paleistas dykumoje.

donec confiteantur iniquitates suas et maiorum suorum quibus praevaricati sunt in me et ambulaverunt ex adverso mih
kol neišpažins savųjų ir savo tėvų nedorybių ir nusikaltimų ir kad jie priešinosi man,

dixit ergo ad heliam quid mihi et tibi vir dei ingressus es ad me ut rememorarentur iniquitates meae et interficeres filium meu
tuomet ji tarė elijui: “kas man ir tau, dievo vyre? ar tu atėjai priminti mano kaltes ir numarinti mano sūnų?”

et separatum est semen filiorum israhel ab omni filio alienigena et steterunt et confitebantur peccata sua et iniquitates patrum suoru
izraelio palikuonys atsiskyrė nuo visų svetimtaučių ir sustoję išpažino savo nuodėmes bei tėvų nusikaltimus.

et reddam primum duplices iniquitates et peccata eorum quia contaminaverunt terram meam in morticinis idolorum suorum et abominationibus suis impleverunt hereditatem mea
aš visų pirma dvigubai atlyginsiu jiems už jų nusikaltimus, nes jie suteršė mano žemę ir mano paveldėjimą pripildė savo šlykščiais ir bjauriais stabais’ ”.

ipse autem vulneratus est propter iniquitates nostras adtritus est propter scelera nostra disciplina pacis nostrae super eum et livore eius sanati sumu
jis buvo sužeistas už mūsų kaltes ir sumuštas už mūsų nuodėmes. bausmė dėl mūsų ramybės krito ant jo; jo žaizdomis esame išgydyti.

ait si inveni gratiam in conspectu tuo domine obsecro ut gradiaris nobiscum populus enim durae cervicis est et auferas iniquitates nostras atque peccata nosque possidea
ir jis sakė: “jei radau malonę tavo akyse, viešpatie, maldauju tave, eik kartu su mumis, nes tauta yra kietasprandė; atleisk mūsų neteisybes ir nuodėmes, padaryk mus savo nuosavybe!”

et posita utraque manu super caput eius confiteatur omnes iniquitates filiorum israhel et universa delicta atque peccata eorum quae inprecans capiti eius emittet illum per hominem paratum in desertu
ir, uždėjęs jam ant galvos abi rankas, išpažins visas izraelitų nedorybes, visus jų nusikaltimus ir nuodėmes, sukraudamas jas ant ožio galvos. tada tam skirtas asmuo išves ožį į dykumą.

et non dormient cum fortibus cadentibusque et incircumcisis qui descenderunt ad infernum cum armis suis et posuerunt gladios suos sub capitibus suis et fuerunt iniquitates eorum in ossibus eorum quia terror fortium facti sunt in terra viventiu
jie negulės drauge su senovėje kritusiais karžygiais, kurie su savo ginklais nužengė į mirusiųjų buveinę; jiems kardą padėjo po galva ir skydu pridengė kaulus.

domine in omnem iustitiam tuam avertatur obsecro ira tua et furor tuus a civitate tua hierusalem et monte sancto tuo propter peccata enim nostra et iniquitates patrum nostrorum hierusalem et populus tuus in obprobrium sunt omnibus per circuitum nostru
viešpatie, dėl tavo teisumo tenusigręžia tavo rūstybė nuo jeruzalės, tavo šventojo kalno. nes dėl mūsų nuodėmių ir mūsų tėvų nedorybių jeruzalė ir tavo tauta tapo panieka visiems, aplink mus gyvenantiems.