검색어: dicere (라틴어 - 리투아니아어)

et dicere tecum pergemus ad populum tuu
ir jos sakė: “mes norime eiti su tavimi pas tavo žmones”.

aspiciebant ergo ad invicem discipuli haesitantes de quo dicere
tada mokiniai ėmė žvalgytis vienas į kitą, nesusivokdami, apie kurį jis taip pasakė.

at illi coeperunt contristari et dicere ei singillatim numquid eg
jie labai nuliūdo ir vienas paskui kitą ėmė jo klausinėti: “nejaugi aš?”, “nejaugi aš?”

quis potest dicere mundum est cor meum purus sum a peccat
kas gali sakyti: “apvaliau savo širdį, esu be nuodėmės”?

adhuc multa habeo vobis dicere sed non potestis portare mod
dar daug ką turiu jums pasakyti, bet dabar negalite pakelti.

et respondens iesus coepit dicere illis videte ne quis vos seduca
jėzus, jiems atsakydamas, pradėjo kalbėti: “Žiūrėkite, kad niekas jūsų nesuklaidintų.

coepit petrus ei dicere ecce nos dimisimus omnia et secuti sumus t
tada petras sakė jam: “Štai mes viską palikome ir sekame paskui tave!”

et cum audissent principes sacerdotum et pharisaei parabolas eius cognoverunt quod de ipsis dicere
išgirdę jo palyginimus, aukštieji kunigai ir fariziejai suprato, kad jis kalbėjo apie juos.

coepit autem dicere ad illos quia hodie impleta est haec scriptura in auribus vestri
ir jis pradėjo jiems kalbėti: “Šiandien išsipildė ką tik jūsų girdėti rašto žodžiai”.

et respondens iesus dixit ad illum simon habeo tibi aliquid dicere at ille ait magister di
o jėzus tarė: “simonai, turiu tau ką pasakyti”. tas atsiliepė: “sakyk, mokytojau!”

quid est facilius dicere paralytico dimittuntur tibi peccata an dicere surge et tolle grabattum tuum et ambul
kas lengviau­ar pasakyti paralyžiuotam: ‘tau atleidžiamos nuodėmės’, ar liepti: ‘kelkis, imk neštuvus ir vaikščiok’?

athenienses autem omnes et advenae hospites ad nihil aliud vacabant nisi aut dicere aut audire aliquid nov
mat visi atėniečiai ir ten gyvenantys ateiviai leisdavo laiką ne kaip kitaip, o tik pasakodami arba klausydami ką nors nauja.

coepit autem dicere ad plebem parabolam hanc homo plantavit vineam et locavit eam colonis et ipse peregre fuit multis temporibu
jis pradėjo pasakoti žmonėms tokį palyginimą: “vienas žmogus pasodino vynuogyną, išnuomojo jį vynininkams ir ilgesniam laikui iškeliavo svetur.

et coeperunt quidam conspuere eum et velare faciem eius et colaphis eum caedere et dicere ei prophetiza et ministri alapis eum caedeban
kai kurie pradėjo į jį spjaudyti, dangstė jam veidą, mušė kumščiais ir sakė: “pranašauk!” o tarnai daužė jį per veidą.

dixitque ad illos vos scitis quomodo abominatum sit viro iudaeo coniungi aut accedere ad alienigenam et mihi ostendit deus neminem communem aut inmundum dicere homine
prabilo: “jūs žinote, kad žydui nevalia bendrauti ar užeiti pas svetimtautį. bet dievas parodė man, jog negalima jokio žmogaus laikyti suteptu ar netyru.

dixitque ad eum dalila quomodo dicis quod ames me cum animus tuus non sit mecum per tres vices mentitus es mihi et noluisti dicere in quo sit tua maxima fortitud
delila supykus tarė: “kaip tu gali sakyti: ‘aš myliu tave’, kai tavo širdis nėra su manimi? jau tris kartus pasityčiojai iš manęs ir nepasakei, kur glūdi tavo didelės jėgos paslaptis”.

populo quoque dices sanctificamini cras comedetis carnes ego enim audivi vos dicere quis dabit nobis escas carnium bene nobis erat in aegypto ut det vobis dominus carnes et comedati
o tautai sakyk: ‘pasišventinkite ir rytoj valgysite mėsos, nes viešpats išgirdo jūsų verksmą, kai sakėte: ‘kas mums duos mėsos? gera mums buvo egipte’. viešpats jums duos mėsos, ir jūs valgysite.

et quomodo potes dicere fratri tuo frater sine eiciam festucam de oculo tuo ipse in oculo tuo trabem non videns hypocrita eice primum trabem de oculo tuo et tunc perspicies ut educas festucam de oculo fratris tu
ir kaip gali sakyti broliui: ‘broli, leisk, išimsiu krislą iš tavo akies’,­pats nematydamas savo akyje rąsto?! veidmainy, pirmiau išritink rąstą iš savo akies, o tada matysi, kaip iš brolio akies išimti krislelį.

igitur cunctis pariter et tubis et voce et cymbalis et organis et diversi generis musicorum concinentibus et vocem in sublime tollentibus longe sonitus audiebatur ita ut cum dominum laudare coepissent et dicere confitemini domino quoniam bonus quoniam in aeternum misericordia eius impleretur domus domini nub
trimitininkai ir giedotojai buvo kaip vienas, šlovindami ir dėkodami viešpačiui vienu balsu. kai jie pakėlė savo balsus su trimitais, cimbolais ir kitais muzikos instrumentais, šlovindami viešpatį ir sakydami: “jis yra geras ir jo gailestingumas amžinas”, debesis pripildė viešpaties namus