Şunu aradınız:: confitebor (Latince - Litvanca)

et ego confitebor quod salvare te possit dextera tu
ar tavo ranka tokia kaip dievo? ar tavo balsas toks stiprus kaip jo balsas?

confitebor tibi in populis domine et psallam tibi in nationibu
po dykumą jie klajojo tuščiais keliais, nerasdami miesto, kur galėtų gyventi.

confitebor tibi in ecclesia magna in populo gravi laudabo t
viešpats arti tų, kurių širdys sudužusios, išgelbsti tuos, kurių dvasia nusižeminusi.

confitebor tibi domine in toto corde meo narrabo omnia mirabilia tu
linksminsiuosi ir džiūgausiu tavyje, tavo vardui, aukščiausiasis, giedosiu gyrių.

confitebor tibi in directione cordis in eo quod didici iudicia iustitiae tua
viešpats yra tarp tų, kurie man padeda, todėl aš matysiu sugėdintus savo priešus.

et tunc confitebor illis quia numquam novi vos discedite a me qui operamini iniquitate
tada aš jiems pareikšiu: ‘aš niekuomet jūsų nepažinojau. Šalin nuo manęs, jūs piktadariai!’

confitebor tibi domine deus meus in toto corde meo et glorificabo nomen tuum in aeternu
gausiai gėrybių duos viešpats, ir žemė bus derlinga.

et introibo ad altare dei ad deum qui laetificat iuventutem meam confitebor tibi in cithara deus deus meu
kai prisimenu tai, išlieju savo sielą, nes traukdavau su minia į dievo namus, džiūgaudamas ir dėkodamas iškilmingoje eisenoje.

alleluia reversionis aggei et zacchariae confitebor tibi domine in toto corde meo in consilio iustorum et congregation
viešpats tarė mano viešpačiui: “sėskis mano dešinėje, kol patiesiu tavo priešus tarsi pakojį po tavo kojomis”.

et dices in illa die confitebor tibi domine quoniam iratus es mihi conversus est furor tuus et consolatus es m
tuomet tu sakysi: “aš šlovinu tave, viešpatie. nors buvai užsirūstinęs ant manęs, bet tavo pyktis atslūgo, ir tu paguodei mane.

dominus adiutor meus et protector meus in ipso speravit cor meum et adiutus sum et refloruit caro mea et ex voluntate mea confitebor e
viešpatie, išgirsk mano balsą, kai šaukiuos. pasigailėk manęs ir išklausyk mane!

adorabo ad templum sanctum tuum et confitebor nomini tuo super misericordia tua et veritate tua quoniam magnificasti super omne nomen sanctum tuu
ten ant gluosnių šakų pakabinome savo arfas.

qui vicerit sic vestietur vestimentis albis et non delebo nomen eius de libro vitae et confitebor nomen eius coram patre meo et coram angelis eiu
nugalėtojas bus aprengtas baltais drabužiais, ir jo vardo neištrinsiu iš gyvenimo knygos. aš išpažinsiu jo vardą savo tėvo ir jo angelų akivaizdoje’.

delictum meum cognitum *tibi; feci et iniustitiam meam non abscondi dixi confitebor adversus me iniustitiam meam domino et tu remisisti impietatem peccati mei diapsalm
Į tavo rankas pavedu savo dvasią. tu išgelbėjai mane, viešpatie, tiesos dieve!

quare tristis es anima mea et quare conturbas me spera in deum quoniam *adhuc; confitebor illi salutare vultus mei *et; deus meu
ko taip nusiminei, mano siela, ir ko nerimsti manyje? lauk dievo, nes aš dar girsiu jį už jo veido pagalbą!