Şunu aradınız:: induraverunt (Latince - Litvanca)

ipsi vero et patres nostri superbe egerunt et induraverunt cervices suas et non audierunt mandata tu
bet jie ir mūsų tėvai elgėsi išdidžiai, sukietino savo sprandus ir neklausė tavo įsakymų.

et non audierunt me nec inclinaverunt aurem suam sed induraverunt cervicem et peius operati sunt quam patres eoru
tačiau jie neklausė manęs ir nekreipė dėmesio, bet buvo užsispyrę. jie elgėsi blogiau už savo tėvus’.

domine oculi tui respiciunt fidem percussisti eos et non doluerunt adtrivisti eos et rennuerunt accipere disciplinam induraverunt facies suas super petram noluerunt revert
viešpatie, argi tavo akys nenukreiptos į tiesą? tu baudei juos, bet jie neatgailavo; prispaudei juos, bet jie nepriėmė pataisymo. jie pasidarė kietesni už uolą, atsisakė atsiversti.

haec dicit dominus exercituum deus israhel ecce ego inducam super civitatem hanc et super omnes urbes eius universa mala quae locutus sum adversum eam quoniam induraverunt cervicem suam ut non audirent sermones meo
“taip sako kareivijų viešpats, izraelio dievas: ‘aš užleisiu ant šito miesto ir ant visų jo miestų nelaimę, kurią paskelbiau, nes jie yra kietasprandžiai ir neklauso mano žodžio’ ”.

et contestatus es eos ut reverterentur ad legem tuam ipsi vero superbe egerunt et non audierunt mandata tua et in iudiciis tuis peccaverunt quae faciet homo et vivet in eis et dederunt umerum recedentem et cervicem suam induraverunt nec audierun
tu perspėdavai juos grįžti prie tavo įstatymų, tačiau jie elgdavosi išdidžiai ir nepaklusdavo tavo įsakymams, bet laužė tavo nuostatus, kuriuos vykdydamas žmogus yra gyvas. jie atsuko tau nugarą ir pasiliko užkietėję.

et noluerunt audire et non sunt recordati mirabilium tuorum quae feceras eis et induraverunt cervices suas et dederunt caput ut converterentur ad servitutem suam quasi per contentionem tu autem deus propitius clemens et misericors longanimis et multae miserationis non dereliquisti eo
jie atsisakė paklusti ir neprisiminė tavo stebuklų, kuriuos tarp jų padarei. jie sukietino savo sprandus ir maištaudami išsirinko vadą, kuris juos parvestų vergijon. bet tu esi dievas, pasiruošęs atleisti, maloningas ir gailestingas, lėtas pykti ir didžiai geras, todėl neapleidai jų.