Şunu aradınız:: miserere (Latince - Litvanca)

et clamavit dicens iesu fili david miserere me
tada jis ėmė šaukti: “jėzau, dovydo sūnau, pasigailėk manęs!”

miserere mei domine quoniam ad te clamabo tota di
tu sulaikei savo pyktį, nukreipei savo rūstybės įkarštį.

et levaverunt vocem dicentes iesu praeceptor miserere nostr
ir garsiai šaukė: “jėzau, mokytojau, pasigailėk mūsų!”

ego dixi domine miserere mei sana animam meam quoniam peccavi tib
daug padarei, viešpatie, mano dieve, nuostabių darbų ir nutarimų mūsų labui­nėra tau lygaus nė vieno,­jei norėčiau juos paskelbti ir išpasakoti, jų būtų daugiau, kaip kad galima suskaičiuoti.

ego autem in innocentia mea ingressus sum redime me et miserere me
atleisk mano kaltę, viešpatie, dėl savo vardo, nes ji yra didelė.

miserere nostri domine miserere nostri quia multum repleti sumus despection
jeruzale, tvirtai pastatytas mieste!

miserere mei domine quoniam infirmus sum sana me domine quoniam conturbata sunt ossa me
ir mano siela sukrėsta. ar ilgai, viešpatie?

et comminabantur illi multi ut taceret at ille multo magis clamabat fili david miserere me
daugelis jį draudė, kad nutiltų, bet jis dar garsiau šaukė: “dovydo sūnau, pasigailėk manęs!”

cum invocarem exaudivit me deus iustitiae meae in tribulatione dilatasti mihi miserere mei et exaudi orationem mea
o žmonės, kaip ilgai niekinsite mano garbę? ar ilgai mylėsite tuštybę ir ieškosite melo?

domine miserere nostri te expectavimus esto brachium eorum in mane et salus nostra in tempore tribulationi
viešpatie, būk mums maloningas, mes laukiame tavęs. būk mūsų ranka kas rytą, išgelbėk nelaimės metu.

et ecce duo caeci sedentes secus viam audierunt quia iesus transiret et clamaverunt dicentes domine miserere nostri fili davi
ir štai pakelėje sėdėjo du neregiai. išgirdę praeinantį jėzų, jie ėmė šaukti: “viešpatie, dovydo sūnau, pasigailėk mūsų!”

miserere mei deus miserere mei quoniam in te confidit anima mea et in umbra alarum tuarum sperabo donec transeat iniquita
visą laiką mano priešai puola mane, daug tų, kurie kovoja prieš mane, o aukščiausiasis!

et ecce mulier chananea a finibus illis egressa clamavit dicens ei miserere mei domine fili david filia mea male a daemonio vexatu
ir štai iš ano krašto atėjo moteris kanaanietė ir šaukė jam: “pasigailėk manęs, viešpatie, dovydo sūnau! mano dukterį baisiai kankina demonas!”

et ipse clamans dixit pater abraham miserere mei et mitte lazarum ut intinguat extremum digiti sui in aqua ut refrigeret linguam meam quia crucior in hac flamm
jis ėmė šaukti: ‘tėve abraomai, pasigailėk manęs! atsiųsk lozorių, kad, suvilgęs vandenyje piršto galą, atvėsintų man liežuvį, nes baisiai kenčiu šioje liepsnoje’.

et cum venisset ad turbam accessit ad eum homo genibus provolutus ante eum dicens domine miserere filii mei quia lunaticus est et male patitur nam saepe cadit in ignem et crebro in aqua
jiems atėjus prie minios, priėjo vienas vyras ir puolė prieš jį ant kelių, sakydamas:

miserere mei deus secundum %magnam; misericordiam tuam %et; secundum multitudinem miserationum tuarum dele iniquitatem mea
mūsų dievas ateis ir netylės: naikinanti ugnis eis pirma jo, o aplinkui jį siaus audros.