Şunu aradınız:: illos (Latince - Litvanca)

qui ait eis adferte illos mihi hu
jis tarė: “atneškite juos man”.

et ait ad illos parabolam istam dicen
tada jis pasakė jiems palyginimą:

at ille increpans illos praecepit ne cui dicerent ho
jis griežtai įspėjo juos, įsakė niekam to nepasakoti

quibus cum narrasset omnia misit illos in ioppe
ir, viską jiems išaiškinęs, išsiuntė į jopę.

et congregavit illos in locum qui vocatur hebraice hermagedo
ir jis subūrė juos į vietovę, kuri hebrajiškai vadinasi harmagedonas.

aemulantur vos non bene sed excludere vos volunt ut illos aemulemin
jie uolūs ne jūsų labui, bet norėtų jus atskirti, kad būtumėte uolūs dėl jų.

et nihil discrevit inter nos et illos fide purificans corda eoru
jis nepadarė skirtumo tarp mūsų ir jų, tikėjimu nuskaistindamas jų širdis.

dixit autem ad illos quomodo dicunt christum filium david ess
jis paklausė jų: “kodėl sakoma, jog kristus esąs dovydo sūnus?

et cibavit illos ex adipe frumenti et de petra melle saturavit illo
tegu tavo ranka būna ant tavo dešinėje sėdinčio vyro, žmogaus sūnaus, kurį pats užauginai.

testimonium hoc verum est quam ob causam increpa illos dure ut sani sint in fid
Šis liudijimas teisingas. todėl sudrausk juos griežtai, kad būtų sveiki tikėjimu,

cum audissent autem quia hebraea lingua loquitur ad illos magis praestiterunt silentiu
išgirdę jį kreipiantis į juos hebrajiškai, jie dar labiau nurimo. o jis kalbėjo toliau:

coepit autem dicere ad illos quia hodie impleta est haec scriptura in auribus vestri
ir jis pradėjo jiems kalbėti: “Šiandien išsipildė ką tik jūsų girdėti rašto žodžiai”.

admone illos principibus et potestatibus subditos esse dicto oboedire ad omne opus bonum paratos ess
primink jiems, kad būtų paklusnūs valdytojams ir valdžioms, kad būtų pasiruošę kiekvienam geram darbui,

altera autem die introivit caesaream cornelius vero expectabat illos convocatis cognatis suis et necessariis amici
rytojaus dieną jie atvyko į cezarėją. kornelijus jų laukė, susikvietęs savo gimines ir artimiausius draugus.

ait autem ad illos iesus interrogo vos si licet sabbato bene facere an male animam salvam facere an perder
tada jėzus jiems pasakė: “aš klausiu jūsų: ar per sabatą leistina gera daryti ar bloga? gelbėti gyvybę ar pražudyti?”

et cum finierint testimonium suum bestia quae ascendit de abysso faciet adversus illos bellum et vincet eos et occidet illo
kai jie baigs liudyti, žvėris, išlindęs iš bedugnės, kovos su jais, nugalės ir nužudys juos.

et ait ad illos nihil tuleritis in via neque virgam neque peram neque panem neque pecuniam neque duas tunicas habeati
jis pasakė jiems: “nieko neimkite kelionei: nei lazdos, nei krepšio, nei duonos, nei pinigų. neturėkite nė dviejų tunikų.